Aušros Vartų Marijos atlaidai. Dievo Motina, saule apsisiautusi.

Atlaidai švenčiami 8 dienas tą lapkričio savaitę, į kurią patenka 16 d.

Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidų programa.

Garsas apie malones ir stebuklus patiriamus meldžiantis Aušros Vartų Marijai pradėjo sklisti jau XVII a. viduryje. Bėgant laikui formavosi tradicijos ir pamaldumas Aušros Vartų Marijai. Iki šių dienų išliko švenčiami Gailestingumo Motinos Globos atlaidai yra viena ryškiausių Vilniaus arkivyskupijos švenčių. Šių atlaidų tradicija siekia 1735 m., kai antrąją lapkričio savaitę buvo pradėta švęsti Švč. Mergelės Marijos Globos šventė. 1761 m. buvo įkurta Švč. Mergelės Marijos Globos brolija. 1773 m. popiežius Klemensas XIV šiai brolijai davė dvi privilegijas. Pirmoji privilegija suteikė atlaidus brolijos nariams jų įstojimo į broliją ir Marijos Globos šventės dieną. Antroji atlaidų privilegija suteikta šv. Mišioms už mirusius brolijos narius. Nuo to laiko Marijos Globos šventė išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus. Dabar Didieji Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą lapkričio savaitę, į kurią patenka 16-oji mėnesio diena.

Aušros Vartų Gailestingumo Motina taip pat yra svarbi kitų Vilniaus arkivyskupijos švenčių dalis. Nuo Aušros Vartų koplyčios Gailestingumo sekmadienio išvakarėse prasideda Šviesos kelio procesija, kuri baigiasi prie Gailestingumo šventovės. Devintinių (Kristaus Kūno procesija) prasideda prie Arkikatedros Bazilikos ir pasibaigia prie Aušros vartų koplyčios. Taip pat nuo Aušros Vartų koplyčios prasideda jaunimo piligriminis žygis į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką prie Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo.

Lukiškių Dievo Motinos atvaizdas dominikonų bažnyčioje stebuklais garsėjo nuo XVII a. pabaigos. Šią ikoną iš karų su Rusija parvežė LDK artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis. Atsidūrusi pas Lukiškių dominikonus ikona pradėjo garsėti malonėmis. Stebuklai aprašyti 1737 m. išleistoje knygoje „Mistinis fontanas“.

Sovietmečiu manyta, kad stebuklingoji ikona yra pradingusi, tačiau paaiškėjo, kad ji saugoma kitoje upės pusėje esančioje Šv. Rapolo bažnyčioje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ikona sugrąžinta į Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, o pati bažnyčia sugrąžinta dominikonams. Čia įsteigtas Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dominikonų generalinio vikariato centras. 2015 m. pirmą kartą suskambėjo atkurtasis bažnyčios karilionas – unikalus 61 varpo instrumentas. Šis karilionas yra didžiausias Baltijos šalyse.