Vilnius. Šiaurės Jeruzalė.

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia/ Bažnytinio paveldo muziejus
Valdovų rūmai
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas
Dangun Emimo bažnyčia ir misionierių vienuolyno pastatai
Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė
Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislavo arkikatedra bazilika
Išganytojo kalva
Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė
Dievo Gailestingumo šventovė
Šv. Dvasios cerkvė ir vienuolynas
Šv. Kazimiero bažnyčia
Aušros Vartų koplyčia
Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia ir bazilijonų vienuolynas
Šv. Kryžiaus bažnyčia

APIE ŽALUMAS, VANDENIS IR RELJEFĄ

Vilnius iš visų pusių yra juosiamas gyvybės ir žalumos miškais, saulės kelionės kryptimi pastiprintas kalvomis, slėniais ir kalneliais, o pačiame viduryje kaip kraujagyslėmis išvagotas gyvybės upėmis.

Skaityti daugiau

Mieste pilna gaivių žalumos plotų – parkų ir miškų. Miesto teritorijoje veši du valstybės saugomi regioniniai parkai – Pavilnių ir Verkių, taip pat – keli landšaftiniai, geomorfologiniai, ežerų kraštovaizdžio bei botaniniai zoologiniai sodai, gamtos paminklai – kalvynai, atodangos. Čia pat, miesto centre ir aplinkiniuose kvartaluose, – poilsio oazės – jaukūs, gyvybingi, kultūros renginių prisikviečiantys Vingio, Kalnų parkai bei dar keli ramesni, Bernardinų ir Vilniaus universiteto botanikos sodai – puikios vietos piknikams ar poilsiui su šeima.

APIE UPES IR KUNIGAIKŠČIO GEDIMINO SAPNĄ

Visai šalia Neries ir Vilnelės upių – knibždėlynas čia įsikūrusio nuostabių kultūrų senamiesčio. Jis nešinas didelėmis istorijoms ir legendomis, toks labai būtinas, ypatingas, tebekalbantis ir judrus. Jis ir pats tai žino, ir nuolat sau tai primena, iš vienos Neries pusės tardamas: „aš tave myliu“; iš kitos atitardamas: „aš tave irgi“.

Skaityti daugiau

Gedimino pilis žymi vietą, kurioje gyveno didieji senosios Lietuvos kunigaikščiai. Kadaise pilis buvo tikra karūna milžiniškai, Europoje dominuojančiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pilį pastatė kunigaikštis Gedminas, kaip legenda pasakoja, susapnavęs geležinį vilką, kurio staugimas buvo toks garsus, jog atrodė tūkstantis vilkų staugia. Žynys Lizdeika kunigaikščiui išaiškino sapną, kad šioje vietoje jis turįs įkurti miestą, apie kurį garsas sklis po visą pasaulį. XIV a. pradžioje kunigaikštis Gediminas siuntė laiškus Vakarų Europos pirkliams, amatininkams, menininkams kviesdamas juos įsikurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje ir žadėdamas palankias sąlygas bei religijos ir tradicijų laisvę. Taip iš įvairių pasaulio kraštų kultūra šaukė kultūras, religija – religijas, skambūs meilės laiškai – didžiuosius poetus, literatus ir muzikus.

APIE ISTORINĘ SĄJUNGĄ

XV a. Vilnius buvo didžiausios Europos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kurią ribojo Baltijos ir Juodoji jūros, sostinė. Vėliau Vilnius buvo vienas pagrindinių miestų Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės sąjungoje, vadinamoje Abiejų Tautų Respublika.

Skaityti daugiau

Tris šimtmečius trukusi sąjunga ne tik leido Lietuvai ir Lenkijai atremti priešų antpuolius – gyvenimas ir kultūra taip persipynė, kad iki šiandien lietuviai ir lenkai dalinasi šios sąjungos architektūriniu, kultūriniu paveldu, abiejų tautų istorijai svarbūs tie patys žymūs žmonės. Mums šiandien sudėtinga suprasti, kaip tekėjo gyvenimas Abiejų Tautų Respublikoje, tačiau rašytojas ir Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (1911-2004) save vadino paskutiniu šios istorinės sąjungos piliečiu. Vilnius – jo jaunystės miestas, kurio jis, kaip pats sakė, negalėjo palikti visą gyvenimą. Tai žymi ne tik jo vardu pavadinta gatvė, bet ir laiptai su lietuviškai ir lenkiškai iškaltomis jo kūrybos citatomis. Šie laiptai atspindi ir jo siekį puoselėti dviejų Vilniuje gyvenusių tautų – lietuvių ir lenkų – vienybę.

APIE SENAMIESTĮ, PASAKOJANTĮ SKIRTINGŲ RELIGIJŲ BEI KULTŪRŲ ISTORIJAS.

Istorinės aplinkybės lėmė, kad Vilniuje giliai šaknis suleido net kelios tautos – lietuviai, baltarusiai, lenkai, rusai, ukrainiečiai ir žydai, kurioms Vilnius buvo tikra kūrybos ir klestėjimo stotelė. Vilniuje išliko turtingas jų paveldas – architektūra, istorija, atskiri senamiesčio kvartalai.

Nuo XIV a. Vilnius tarsi namai buvo rytų stačiatikių krikščionims, rusėnams. Iki šios dienos Vilniuje išlikę daugybė veikiančių stačiatikių cerkvių. Greta Aušros Vartų yra garsus rusų ortodoksų vienuolynas ir Šv. Dvasios soboras – pagrindinė Lietuvos stačiatikių šventovė, kurioje yra palaidoti šventieji kankiniai – Antanas, Jonas ir Eustachijus.

Garsus baltarusių kilmės visuomenės veikėjas Pranciškus Skorina (1490-1541) Vilniuje įsteigė pirmąją LDK spaustuvę ir spausdino knygas senąja baltarusių kalba. XIX-XX a. Vilnius baltarusių tautai buvo kultūros centras bei tautinio sąjūdžio židinys. Baltarusių bendruomenės dalį šiandien tikrai atrasite prie Šv. Baltramiejaus bažnyčios Užupyje.

Su ukrainiečių bendruomenę galite susipažinti užsukę į Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčią. Sekmadienio rytą ar bet kurios dienos vakarą ir paklausyti jų giedamų šv. Mišių liturgijos. Unitai atsirado Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. antroje pusėje siekiant suartinti krikščioniškąsias bažnyčias. Tai ekumenizmo užuomazgos. Unitų bazilijonų ordinas buvo įkurtas pačiame Vilniuje šv. Juozapato Kuncevičiaus iniciatyva. Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje atrasite ukrainiečių literatūros klasiko ir jų tautinio sąjūdžio įkvėpėjo Tarasos Ševčenkos skulptūrą. Vilnius jis laikė brangų savo širdžiai, kuriame jis atsiskleidė kaip menininkas.

Leisdamasis į savo didįjį žygį į Rusiją Napoleonas buvo apsistojęs Vilniuje. Išlikusi legenda, kaip jis ant delno norėjo nusinešti Šv. Onos bažnyčią į Paryžių, tačiau tikrovėje ir šią, ir daugelį kitų bažnyčių Napoleono kariai pavertė arklidėmis ar naudojo kitoms kariuomenės reikmėms. Po nesėkmingo žygio Vilnius tapo ir šios didingos kariuomenės kapinėmis. Dalis Prancūzų karių palaidota Antakalnio kapinėse. Šiandien Prancūziškos kultūros oazės Vilniuje yra Prancūzų kultūros institutas, Prancūzų mokykla „Montesquieu“ ir „Cafe Montmartre“.

Vilniuje italų kultūrą puoselėja Italų kultūros institutas, įsikūręs pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje po barokiniais skliautais. Išduosime, kad italų virtuvė Vilniuje – viena populiariausių.

APIE VILNIAUS ŽYDUS: VAŽIUOK IŠMINTIES Į VILNIŲ

Vilniaus žydai įnešė svarų indėlį į judaizmo plėtrą mieste, o Vilnius buvo pavadintas Šiaurės Jeruzale. Nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo, Vilniuje gyveno ir kūrė daugelis žymių judaizmo mokslininkų, rabinų, žymiausias XVIII a. žydų mąstytojas – Gaonas Elijahu, nuo kurio laikų Vilnius tapo dvasiniu žydų centru bei „kultūros citadele“.

Skaityti daugiau

Vilniuje įvairiais laikotarpiais buvo virš 250 sinagogų, viską tvėrusi šiandien yra išlikusi tik viena – Choralinė – Vilniaus sinagoga. Litvakų (Lietuvos žydų) polinkis į mokslą netgi skambėdavo fraze: „važiuok uždarbio į Lodzę, Varšuvą, Odesą, o išminties – į Vilnių“. Mokslinga litvakų laikysena lėmė gausų ješivų – dvasinių akademijų – tinklo susiformavimą, kuris į Lietuvą sukvietė žydų intelektualų bendruomenę, vėliau – II-ojo Pasaulinio karo metais – žiauriai numalšintą senamiesčio getuose ir išžudytą Vilniaus apylinkėse. Nors žydų kultūra buvo sunaikinta, jos pėdsakų Vilniuje – gausybė. Vilniaus senamiesčio gatvėse tereikia pakelti akis ir pamatysite buvusių sinagogų langus, parduotuvių užrašus ar Dovydo žvaigždę. O Vilniaus žydai pasklidę po pasaulį. Štai keletas jų: vienas žymiausių pasaulio skulptorių kubistų Žakas Lipšicas, dailininkas Samuelis Bakas, poetas Chaimas Gradė, filosofas Abraomas Jehošua Hešelis, smuikininkas Jaša Heifecas. Su žydų kultūra ir istorija Vilniuje galite susipažinti aplankę Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje ir jo padaliniuose. O žydiškų beigelių galite paragauti Beigelių krautuvėlėje.

APIE ISTORIJŲ LIUDININKUS

Vilniuje bei jo senamiestyje įsikūrusių kultūrų. Buvo uždaryti vienuolynai, dalis bažnyčių, susprogdinta ar nugriauta neįtikėtinai daug Vilniaus reljefą bei atmosferą kūrusių architektūros branguolių, tačiau šis istorinis laikas savaip atskleidė ir išlavino vietinių rezistentų polinkį subtiliai meilės ir tiesos raiškai ir pasipriešinimą ideologiniam melui. Dailininkas A. Kmieliaukas sovietmečiu sukūrė Vilniaus globėjo šv. Kristofoto skultūrą ir už tai buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos. Įdomu, kad pati skulptūra nebuvo sunaikinta ir šiandien ją galite atrasti Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Tokiu istorijos liudininku tapo ir Adomo Mickevičiaus paminklas, prie kurio prasidėjo Lietuvos Sąjūdžio mitingai, vedę į Lietuvos Nepriklausomybę.

Skaityti daugiau

Gyvąją Vilniaus miesto istoriją lengva patirti ne vien leidžiantis į kiek klaidoką pasivaikščiojimą Vilniaus gatvelėmis. Gedimino kalno papėdėje, ties Neries ir Vilnios santaka, yra Lietuvos nacionalinis muziejus – seniausias muziejus Lietuvoje, didžiausia valstybės istorinio kultūros paveldo saugykla. Šis muziejus turi kelis padalinius. Tai Naujasis arsenalas (Arsenalo g. 1), Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3), Gedimino pilies bokštas (Arsenalo g. 5), Vilniaus gynybinės sienos bastėja (Bokšto g. 20), Signatarų namai (Pilies g. 26). Lankant Vilniaus pilių teritoriją, esant poreikiui įkvėpti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kvapų bei glaustis prie šv. Kazimiero, būtina apsilankyti Katedroje ir jos požemiuose, pamatyti čia surastų senųjų šventovių mūro liekanas, XIV a. freską, vienoje iš kriptų įrengtą Lietuvos karalių mauzoliejų. Bažnytinio paveldo muziejuje (Mykolo g. 9) galite apžiūrėti įspūdingą Vilniaus katedros lobyną, Vilniaus ir garsiausių pasaulio juvelyrų ir auksakalių darbus. Sovietmečiu, saugant juos nuo išgabenimo iš Lietuvos, jie buvo paslėpti Katedros sienoje.

Senamiestyje veikia meno muziejai (Taikomosios dailės muziejus, Vilniaus paveikslų galerija, MO muziejus, Radvilų rūmai), Lietuvos banko muziejus, Vilniaus vandentiekio istorijos muziejus, Gintaro figūrų muziejus, Žaislų muziejus ir kt. Yra keli žymiųjų žmonių muziejai: kompozitoriaus, dailininko M. K. Čiurlionio namai (Savičiaus g. 11), pirmųjų bibliotekininkų – Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus (Pilies g. 40), dailininko Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26), Adomo Mickevičiaus muziejus (Bernardinų g. 11) ir šiam poetui skirtas muziejus-ekspozicija „Konrado celė“, kurioje jis kalėjo (Aušros Vartų g. 7A).

Nors ir menanti liūdnus istorinius įvykius, bet unikali vieta yra Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, kuriame pristatoma, kaip veikė sovietinis saugumas ir prisimenamos šio režimo aukos. Nors vieta slogi, bet nešanti žinią, kad tiesa triumfuoja. Gal todėl muziejus vienas lankomiausių objektų Vilniuje.

APYLINKĖS UŽ UPĖS, PER TILTĄ, ANT KALNO

Nenutolus nuo senamiesčio, savų išraiškingų kvapų ir nuotaikų turi ir įsikūrusi Užupio respublika, gausiai apsilankantiems tolimųjų kraštų turistams pasus papildanti tikros respublikos viza. Ir gali manyti, jog iš tikrųjų atsidūrei kitokioms taisyklėmis besivadovaujančioje civilizacijoje. Čia, sakytum, sienos ir bromai truputį juokauja: anksčiau buvęs vargingųjų priemiestis su veikiančiu viešnamių kvartalu ir labai prasta saugumo reputacija, dabar yra vienas prestižiškiausių ir brangiausių miesto rajonų; anksčiau buvusi Mirties gatvė dabar saugoma Užupio simboliu tapusio Angelo su trimitu, skelbiančio gausią rajono gyvybę.

Skaityti daugiau

Dalis Užupio kvepia rafinuotomis kepyklėlėmis, dalis – tirštu tabaku, vynu ir alumi. Kepyklėlės rytais sukviečia ragauti šviežių bandelių, o tabakas – vakarams Užupio galerijose ir meno inkubatoriuose, nuolatos laužančiuose stereotipus.

Ramiu žingsniu perėjęs Žvėryno tiltą ir suskaičiavęs šiuolaikinį Vilniaus horizontą raižančius dangoraižius bei verslo centrus, patenki į sodų ir pušynų oazę, beje, kruopščiai apgyvendintą senų spalvingų trobesių, papuoštų nepasikartojančiais medžio raižiniais. Šio rajono vardas – Žvėrynas, jis iš tikrųjų kadaise buvo senųjų didikų Radvilų medžioklės pramogų zona. Vėliau čia kūrėsi mineralinio vandens gydyklos, kursavo tramvajus bei riedėjo traukiniai. Dabar Žvėrynas miesto relfjefe sužimba neįtikėtinai tvarkingu architektūriniu išsidėstymu (kai kurie, žvelgdami į Žvėryną iš paukščio skrydžio, mato jame įvairias taisyklingas formas bei simbolius), Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš Dangaus“ cerkve bei karaimų maldos vieta ,- kenesa, – apsamanojusia ir retam vilniečiui tikrai pažįstama.

Dar vienas iš senesniųjų Vilniaus rajonų yra Antakalnis. Buvusi didikų rezidencijų vieta. Šiandien tai mena išlikę įspūdingi Sapiegų rūmai. Atvykusiuosius į šį rajoną pasveikina baroko perlu vadinama Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Buvusi Trinitorių bažnyčia ir šalia esantis parkas, šv. Faustinos namelis bei didikų Sapiegų vardu pavadintas miesto miškas yra ryškiausios šio miesto įžymybės. Nuostabiame miesto parke įsikūręs modernus Vilnius Tech parkas – didžiausias startuolių parkas Baltijos šalyse. Antakalnio kapinėse – ištisa Vilniaus ir pasaulio tautų bei religijų istorija. Čia ilsisi žymiausi Lietuvos menininkai, visuomenės veikėjai, politikai, kovotojai už laisvę, Napoleono kariai, musulmonai, žydai, tikintys ir tikinčiuosius persekioję.

APIE ŠIANDIENOS VILNIŲ

Stiklo pūtėjus, batsiuvius ir garsiuosius Vilniaus auksakalius šiandien pakeitė pasaulyje populiarūs aukštųjų technologijų mokslai. Vilnių juosia lazerių ir medicininės įrangos gamyklos. Sostinėje įsikūrę daugybė tarptautinių kompanijų biurių.

Skaityti daugiau

Vilnius atsinaujina kiekvieną rudenį, kai į universitetus atvysta nauji studentai. Būsimi medikai, teisininkai, architektai, žurnalistai, fizikai ir filosofai, istorikai ir matematikai, fotografai ir dizaineriai. Nežinia, ar tai susiję su faktu, kad Lietuvoje turime greičiausią internetą pasaulyje, tačiau informacinių technologijų specialybė yra itin populiari. Dėl gerų specialistų savo padalinius Vilniuje įkūrė garsios pasaulio įmonės. O Vilniaus Tech parkas yra didžiausia Baltijos šalyse technologijų startuolių erdvė.

Šiandieniniam keliautojui, besidominčiam šiuolaikine architektūra, rekomenduojame užsukti į Gyvybės mokslų centrą ir Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą Saulėtekyje. Įspūdingo dydžio aplinkai draugiškas biurų pastatų ansamblis „Quadrum“ yra suprojektuotas pagal naujausias architektūros tendencijas.

Ir tikrai neliksite nepastebėję, kad Vilnius – madingas miestas. Rūbų dizainas ir juvelyriniai dirbiniai, galima sakyti, norėtų lenktyniauti su aukštosiomis technologijomis. Ar jiems tai pavyksta, įvertinti galite Jūs patys, pasivaikščioję Stiklių, Šv. Stepono, Mikalojaus gatvėmis ir pavarstę parduotuvių duris.

APIE VILNIETIŠKĄ SVETINGUMĄ

Vilnius yra svetingas miestas. Jis labai erdvus – čia kiekvienas turi sau pakankamai vietos, bet ir kompaktiškas – nenutolstame vieni nuo kitų pavojingu atstumu. Vilnius – dinamiškas savo intensyvumu ir ramybe: judriausiu paros metu Vilnius gali atrodyti sklidinas, skubantis, bet ne chaotiškas.

Skaityti daugiau

Eisme apytiksliai laikomasi taisyklių, nusikeikiama tik nebyliai, kreivokuose šaligatviuose prasilenkiama mandagiai, lėtai, tačiau dažniausiai taip pat nebyliai. Savu laiku – savaitgalių rytais – Vilnius visai nuščiūva, tuomet – pats metas lėtai grožėtis vingiuojančiais senamiesčio takais, užsukti į mažomis smulkmenomis džiuginančius senamiesčio kiemelius bei skverelius, gardžiuotis kava ankštose  kavinukėse, paliesti, pasimatuoti lietuviškos mados audinių gana gausiai įsikūrusiuose butikuose gyvose ir atgyjančiose senamiesčio gatvelėse, o vakarais stebėti jaukiuose ratukuose vakarojančius vilniškius, labai gražius ir subtilius žmones.