Šv. Kazimieras – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus. Jis paskelbtas Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos jaunimo globėju. Savo globėju jį laiko Neapolio miestas, Maltos ordino riteriai, kovoję su musulmonais turkais Viduržemio jūroje. Venesueloje yra šv. Kazimiero miestelis, jo vardo bažnyčia ir parapija. Dėl išmintingumo, teisingumo, jautrumo, skaistumo jis pateikiamas kaip šventojo pavyzdys jaunam žmogui.

Karalaitis Kazimieras mirė būdamas 26–erių metų 1484 m. kovo 4 d. Lietuvos didžiajai kunigaištystei priklausiusioje Gardino pilyje. Palaidotas jis buvo Vilniaus katedros karališkoje koplyčioje. Netrukus po jo mirties pradėjo sklisti žinia apie stebuklus patiriamus meldžiantis prie Šv. Kazimiero karsto. Nors visas kanonizacijos procesas vyko sėkmingai, tačiau paskelbimo šventuoju istorija tapo sudėtingesnė. 1521 m., kai karalaitis Kazimieras turėjo būti paskelbtas šventuoju nebaigęs mirė popiežius Leonas X. Manoma, kad kanonizacijos dokumentai dingo 1527 m. Romą siaubant imperatoriaus Karolio V kariuomenei. Vis tik 1521 m. pagal tradiciją buvo laikomi karalaičio Kazimiero kanonizacijos data, nes buvo žinoma, kad popiežius Leonas X buvo pritaręs jo skelbimui šventuoju ir priskyręs jį prie šventųjų sąrašo – nebuvo įvykusios tik kanonizacijos iškilmės. Šios iškilmės įvyko tik 1604 m. pagal popiežiaus Klemenso VIII 1602 m. lapkričio 7 d. brėvę. Aprašoma, kad Vilnius ypatingai ruošėsi iškilmėms ne tik kurdami poemas, prakalbas, tapydami paveikslus, droždami skulptūras, buvo statomos arkos ir vartai, gatvių pakraščiuose sodinami medžiai. Iškilmių dieną aprašomas stebuklas, kai prieš iškilmes pliaupęs lietus nustojęs ir tęsęs lyti po iškilmių.

Daugiau apie šv. Kazimierą galite skaityti Vilniaus šventieji maršrute