ĮVADAS

Dievo Gailestingumo Motinos kongregacijos sesuo Faustina Kovalska po amžinųjų įžadų buvo paskirta į vienuolyno namus Vilniuje. Būtent šiame mieste įvyko jos ir kunigo Mykolo Sopočkos susitikimas, atvėręs galimybę sklisti Dievo Gailestingumo žiniai. Kun. Mykolas Sopočka tapo sesers Faustinos nuodėmklausiu ir dvasiniu vadovu. Jis prisidėjo prie Jėzaus prašymų ses. Faustinai įgyvendinimo. Šiuose įrašuose pateiktos ištraukos, kurios remiasi ses. Faustinos ir kun. Mykolo Sopočkos dienoraščių fragmentais, jo laiškais ses. Faustinai, rašytais jai gyvenant Krokuvoje, ir kun. Mykolo atsiminimais apie ses. Faustiną, atskleidžia svarbiausius jų susitikimų epizodus, šių asmenybių charakterių skirtingumą: sesers Faustinos rūpestį kun. M. Sopočka, jos tvirtumą perduodant žinią ir pasitikėjimą Dievu, o kunigo M. Sopočkos pradinę abejonę, distanciją ir nepasitikėjimą, su laiku peraugusį į atidumą, ryžtą ir uolumą besirūpinant sesers perduotų prašymų įgyvendinimu.

SES. FAUSTINA KOVALSKA

1933 m. gegužė, Vilnius

Šiandien jau esu Vilniuje. Mažučiai nameliai – išsibarstę – sudaro vienuolyną. Man atrodo kiek keista po Juzefovo pastatų. Seserų tik aštuoniolika. Mažas namelis, bet jos labai susigyvenusios. Visos seserys mane priėmė labai maloniai, ir tai man buvo didžiulė paskata iškęsti sunkumus, kurie manęs laukė.
Dienoraštis (261)

SES. FAUSTINA KOVALSKA

Jėzaus gerumas beribis, žadėjo man regimą pagalbą že- mėje ir gavau ją netrukus Vilniuje kaip kun. M. Sopočką. Dar prieš atvažiuodama į Vilnių pažinau jį vidiniu regėji- mu. Tuomet išgirdau sieloje balsą: Štai tau regima pagal- ba žemėje. Jis tau padės įvykdyti mano valią žemėje.
Dienoraštis (53)
O, kokia didžiulė malonė yra turėti sielos vadovą. Kai papasakojau savo sielos vadovui apie baimę, kuri mane apima dėl šios pasiuntinybės, kuriai mane Dievas naudoja kaip negabų įrankį, dvasiškasis tėvas man atsakė, kad ar mes norime, ar ne, tačiau Dievo valią įvykdyti privalome. Tada išgirdau šiuos žodžius: Kai kunigas mane pavaduoja, tai ne jis veikia, o aš per jį, jo norai yra mano norai. Dabar aiškiau matau, kaip Dievas veikia per nuodėmklausį ir koks yra ištikimas savo pažadams. 
Dienoraštis (331)

KUN. MYKOLAS SOPOČKA

Su seserimi Faustina susipažinau 1933 m., ji iš karto man pasakė, kad mane pažįsta jau seniau ir kad turiu būti jos vadovas ir skelbti pasauliui Dievo gailestingumą. Tiems žodžiams nesuteikiau jokios reikšmės ir nežiūrėjau į juos rimtai.
Dienoraštis, antras sąsiuv. (50)
Nors iš pradžių sesuo Faustina bijojo, dvejojo galimybe įgyvendinti prašymus ir bandė nuo jų išsisukti, vėliau ji pamažu nurimo ir pasiekė visiškos ramybės, užtikrintu- mo ir gilaus vidinio džiaugsmo būseną tapdama vis nuo- lankesnė ir klusnesnė, vis labiau susivienijusi su Dievu ir kantresnė, visiškai ir visame kame sutikdama su Jo valia.
Atsiminimai apie ses. Faustiną

PABAIGA

Po ses. Faustinos mirties kun. M. Sopočka toliau tęsė pradėtą žinios apie Dievo Gailestingumą ir šio pamaldumo sklaidos darbą. Jis rūpinosi maldynėlių, skirtų Dievo Gailestingumo pamaldumui,  spausdinimu, taip pat paveikslėlių su Gailestingojo Jėzaus atvaizdu platinimu, rašė straipsnius Dievo Gailestingumo tema įvairiuose teologiniuose žurnaluose, pažymėdamas pastarosios temos teologinę reikšmę, prasmę, biblinį pagrindimą. Visgi, prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija lėmė, kad Lietuva bei Dievo Gailestingumo paveikslas liko už „geležinės uždangos“. Vis dėlto Dievo Gailestingumo žinia plito Lenkijoje, JAV.
Naujas Dievo Gailestingumo sklaidos etapas prasidėjo kuomet Krokuvos arkivyskupo Karolio Vojtylos pastangomis buvo pradėta sesers Faustinos beatifikacijos byla, sugrįžta prie jos regėjimų patirčių ir Gailestingumo žinios Bažnyčioje aktualizavimo. 2000 m. skelbiant seserį Faustiną pirmąja prasidėjusio trečiojo tūkstantmečio šventąja, popiežius Jonas Paulius II atkreipė dėmesį, kad gailestingumas yra svarbiausia žinia naujajam tūkstantmečiui, tuo pakviesdamas visą žmoniją atsigręžti į Dievo Gailestingumą. Įvesdamas Dievo Gailestingumo sekmadienio šventę visuotinėje Katalikų Bažnyčioje, šis popiežius pažymėjo jos, kaip po Velykų slėpinio išgyvenamą susitaikinimo su žmonija ir santykio tarp Dievo ir žmogaus atkuriamąją reikšmę. 
Tik 2008 metais išsipildė kun. M. Sopočkos testamente pareikšta valia originalų Dievo Gailestingumo paveikslą gerbti atskiroje tam skirtoje bažnyčioje, Dievo Gailestingumo šventovėje. Ši šventovė bei kitos su pal. M. Sopočkos ir šv. Faustinos Kovalskos gyvenimu Vilniuje susijusios vietos atveria galimybes pažinti Vilnių kaip Dievo Gailestingumo miestą.