{"id":93,"date":"2017-11-30T12:20:48","date_gmt":"2017-11-30T12:20:48","guid":{"rendered":"http:\/\/cityofmercy.lt\/?page_id=93"},"modified":"2025-11-12T15:47:34","modified_gmt":"2025-11-12T12:47:34","slug":"vilniaus-sventieji","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/marsrutai\/vilniaus-sventieji\/","title":{"rendered":"Vilniaus \u0160ventieji"},"content":{"rendered":"[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

\u0160ventieji. <\/b>Vilniuje gyvenusi\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 istorijos.<\/h4>\n[\/vc_column_text]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”2\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

14 objekt\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

50 Kilometr\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

8 Valandos<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” centered_text=”true” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_raw_html]JTNDaWZyYW1lJTIwc3JjJTNEJTIyaHR0cHMlM0ElMkYlMkZ3d3cuZ29vZ2xlLmNvbSUyRm1hcHMlMkZkJTJGdSUyRjElMkZlbWJlZCUzRm1pZCUzRDFwOURaWkRreUZ4aDZTVU1NTTVGbDVEX0syMlZQM29rRCUyMiUyMHdpZHRoJTNEJTIyMTAwJTI1JTIyJTIwaGVpZ2h0JTNEJTIyNTAwJTIyJTNFJTNDJTJGaWZyYW1lJTNF[\/vc_raw_html][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”atidaryti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-location-arrow” url=”https:\/\/drive.google.com\/open?id=1p9DZZDkyFxh6SUMMM5Fl5D_K22VP3okD&usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”spausdinti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-map” url=”https:\/\/drive.google.com\/file\/d\/1JnyhtJZ3DwoxK9cd546Sp7Lu7K6tSJNJ\/view?usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]Vilni\u0173 kvie\u010diame pa\u017einti per \u0161io miesto \u0161ventuosius ir j\u0173 istorijas. Kai kurios vietos liudija j\u0173 gyvenim\u0105 ir veikl\u0105, kitos \u2013 kankinyst\u0119. Daugelio j\u0173 relikvijos gerbiamos ba\u017eny\u010diose ar koply\u010diose. \u0160vent\u0173j\u0173 tarpe \u2013 ir Dievo tarnai \u2013 kandidatai, kuriems \u0160ventasis Sostas leido prad\u0117ti beatifikacijos byl\u0105. [\/vc_column_text]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>
\"\"<\/div><\/div>
<\/div><\/div>\n
\n\t\t

MAR\u0160RUTO OBJEKTAI<\/h2>

Apra\u0161ymas, nuotraukos, praktin\u0117 informacija<\/p><\/div>

<\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][tabbed_section style=”minimal” alignment=”center” spacing=”default” tab_color=”Accent-Color” cta_button_style=”accent-color” icon_size=”24″][tab icon_family=”none” title=”1″ id=”1485952760-1-17″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Vilniaus<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Jonas, \u0160v. Antanas, \u0160v. Eustachijus<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimi baland\u017eio 27 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160v. Jonas, \u0160v. Antanas, \u0160v. Eustachijus \u017eymiausi Lietuvos ortodoks\u0173 \u0161ventieji kankiniai. 1969 m. popie\u017eius Paulius VI juos \u012ftrauk\u0117 \u012f Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios \u0161vent\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n
\u0160vent\u0173j\u0173 kankinyst\u0117s apra\u0161yme nurodoma, kad broliai Kumetis ir Ne\u017eilas buvo didikai pagonys, kil\u0119 i\u0161 Lietuvos \u0161alies. Jie tarnavo Lietuvos did\u017eiajam kunigaik\u0161\u010diui Algirdui (Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos karalyst\u0117s valdovo Jogailos t\u0117vas). \u012e Vilni\u0173 su kunigaik\u0161\u010dio Algirdo \u017emona atkeliav\u0119s \u0161ventikas Nestoras padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 ir jie atsivert\u0117 \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119. Gavo Antano ir Jono vardus. Kaip dera krik\u0161\u010dionims jie \u0117m\u0117 laikytis pasninko, nebesiskuto barzd\u0173 ir nebesikirpo plauk\u0173. D\u0117l to pasipiktino kiti dvaro didikai. Antanas ir Jonas buvo \u012fkalinti ir ver\u010diami atsisakyti savo tik\u0117jimo. Jonas po met\u0173 tik\u0117jimo i\u0161si\u017ead\u0117jo, bet matydamas tvirtai besilaikant\u012f brol\u012f v\u0117l atsivert\u0117 \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119. 1346 m. didik\u0173 spaud\u017eiamas LDK valdovas Algirdas paskelb\u0117 jiems mirties nuosprend\u012f pakariant.<\/p>\n
Sekdamas Jono ir Antano pavyzd\u017eiu j\u0173 pusbrolis Krulis taip pat atsivert\u0117 \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119 ir gavo Eustachijaus krik\u0161to vard\u0105. Ta\u010diau 1347 m. siekiant priversti atsi\u017ead\u0117ti tik\u0117jimo jis buvo nukankintas \u017eiauriausiai \u2013 mu\u0161ant jam buvo sutrupinti kaulai, vidur\u017eiem\u012f jis buvo liejamas \u0161altu vandeniu, rauti plaukai, o galiausiai pakartas. Pasakojama, kad pa\u010dio kunigaik\u0161\u010dio Algirdo s\u016bn\u016bs nakt\u012f kankin\u012f nukabino ir palaidojo prie pusbroli\u0173 \u2013 Jono ir Antano. Po kankinyst\u0117s u\u017esimezg\u0117 vietinis \u0161i\u0173 kankini\u0173 gerbimo kultas, po kurio laiko jis tapo tarptautiniu. 1374 metais kankini\u0173 palaikai buvo nugabenti \u012f Konstantinopol\u012f, kur juos i\u0161kilmingai pri\u0117m\u0117 patriarchas Filot\u0117jas.<\/p>\n
Kunigaik\u0161tis Algirdas suprasdamas, kad naujieji kankiniai gali b\u016bti naudingi politi\u0161kai ir pad\u0117ti u\u017emegzti kontaktus su Bizantija, pats r\u016bpinosi, kad kankinyst\u0117s vietoje b\u016bt\u0173 pastatyta cerkv\u0117. Pirmiausia \u010dia atsirado medin\u0117 koply\u010dia. V\u0117liau toje vietoje buvo pastatyta m\u016brin\u0117 cerkv\u0117 \u2013 dabartin\u0117 graik\u0173 apeig\u0173 katalik\u0173 (unit\u0173) \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia. Joje buvo palaidoti kankini\u0173 palaikai. Po Brastos unijos (1596 m.) \u0161ioje vietoje \u012fsik\u016brus graik\u0173 apeig\u0173 katalikams, rus\u0173 ortodoks\u0173 medin\u0117 \u0161ventykla buvo pastatyta dabartin\u0117je \u0160v. Dvasios cerkv\u0117s vietoje. Ten buvo perkelti kankini\u0173 palaikai. J\u0117zuitai bei graik\u0173 apeig\u0173 katalikai apra\u0161\u0117 ikonografij\u0105, i\u0161pl\u0117tojo istorij\u0105, nes tai buvo vieni pirm\u0173j\u0173 ir pirmieji oficialiai pripa\u017einti krik\u0161\u010dioni\u0173 kankiniai Lietuvos kra\u0161te.<\/p>\n
1547 m. Maskvoje jie buvo oficialiai paskelbti sta\u010diatiki\u0173 \u0161ventaisiais. Baland\u017eio 14 d. (pagal dab. kalendori\u0173 \u2013 27 d.) tapo j\u0173 \u0161vent\u0117s diena.<\/p>\n
Pirmojo pasaulinio karo metu palaikai, siekiant juos apsaugoti, buvo i\u0161ve\u017eti \u012f Maskv\u0105, ta\u010diau po Antrojo pasaulinio karo Maskvos patriarcho nurodymu sugr\u0105\u017einti \u012f Vilni\u0173. Liepos 26-oji, palaik\u0173 gr\u0105\u017einimo \u012f Vilni\u0173 diena, yra viena svarbiausi\u0173 vietos ortodoks\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161vent\u0117.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u0160v. Dvasios cerkv\u0117<\/strong>
\nAu\u0161ros Vart\u0173 g. 10. Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Cerkv\u0117 atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: \u00ad10.00\u201317.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (rus\u0173 kalba)<\/strong>
\nI\u2013VI: 8.00, 17.00
\nVII: 7.00, 10.00, 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 +370\u00a0682 50 610 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.palomnik.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”2″ id=”1486360570725-1-0″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Juozapatas Kuncevi\u010dius, OSBM (1580\u20131623)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimas lapkri\u010dio 12 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Juozapatas Kuncevi\u010dius vis\u0105 savo vienuolin\u012f gyvenim\u0105 skyr\u0117 Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010dios vienybei. D\u0117l to yra laikomas ekumeninio darbo pradininku ir \u0161\u012f darb\u0105 dirban\u010di\u0173j\u0173 glob\u0117ju. U\u017e jo ind\u0117l\u012f siekiant Krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010dios vienyb\u0117s \u0161ventojo k\u016bnas yra palaidotas Romoje \u0160v. Petro bazilikoje \u0160v. Bazilijaus Did\u017eiojo altoriuje.<\/p>\n
Ivanas Kuncevi\u010dius gim\u0117 1580 m. Voluin<\/span>\u0117je (Ukraina) pirklio \u0161eimoje. \u012e Vilni\u0173 atvyko 1596 m. mokytis pirkli\u0173 amato j\u0117zuit\u0173 \u012fkurtoje akademijoje. 1604 m. \u012fstojo \u012f Vilniaus \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s bazilijon\u0173 vienuolyn\u0105 ir pri\u0117m\u0117 Juozapato vard\u0105.<\/p>\n
B\u016bdamas atkaklus ganytojas, randantis ry\u0161\u012f su \u017emon\u0117mis ortodoks\u0173 jis buvo vadinamas \u201esiel\u0173 vagimi\u201c, nes daug ortodoks\u0173 atved\u0117 \u012f Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105. Nuo 1617 m. buvo Polocko unit\u0173 vyskupas. Reorganizavo bazilijon\u0173 ordin\u0105 ir \u012fk\u016br\u0117 \u0160v. Bazilijaus Did\u017eiojo ordin\u0105 \u2013 \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s kongregacij\u0105 su centru Vilniuje. Nuo 1618 m. buvo Polocko (Baltarusija) arkivyskupas. Ypa\u010d palaik\u0117 Katalik\u0173 ir Ortodoks\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 unij\u0105, kuriai prie\u0161inosi rus\u0173 ortodoksai. Buvo nu\u017eudytas sukilusi\u0173 unijai prie\u0161i\u0161k\u0173 Vitebsko gyventoj\u0173. Pra\u0117jus vos 20 met\u0173 Juozapatas buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais popie\u017eius Pijus IX j\u012f paskelb\u0117 \u0161ventuoju. \u0160ventojo palaikai saugoti Polocko graik\u0173 apeig\u0173 katalik\u0173 katedroje, v\u0117liau slapstyti \u012fvairiose vietose Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, o 1916 m. perkeltas \u012f \u0160v. Barboros ba\u017eny\u010di\u0105 Vienoje. Nuo 1949 m. jo k\u016bnas palaidotas \u0160v. Petro bazilik\u0105 Romoje.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s Graik\u0173 apeig\u0173 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/strong>
\nAu\u0161ros Vart\u0173 g. 7a, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VI: 7.30\u201319.00
\nVII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios ukrainie\u010di\u0173 kalba<\/strong>
\nI\u2013V: 17.30
\nVI: 10.00, 17.30
\nVII: 10.00, 17.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Kunigas budi<\/strong>
\nI\u2013VI: 6.30\u201319.00
\nVII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.osbm.lt.ua<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 +370 5 212 2578<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”3″ id=”1486360583185-2-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Andrius Bobola, SJ (1591\u20131657)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimas gegu\u017e\u0117s 16 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
B\u016bsimas \u0161ventasis Andriejus Bobola gim\u0117 1591 m. Sandomie\u017ee, Lenkijoje. 1611 m. Vilniuje jis \u012fstojo \u012f J\u0117zaus draugij\u0105, Vilniaus universitete studijavo filosofij\u0105 ir teologij\u0105, dirbo \u012fvairiuose Lietuvos j\u0117zuit\u0173 provincijos namuose. Vilniuje \u0161v. Andriejus Bobola praleido beveik tre\u010ddal\u012f savo gyvenimo. Net dvylika met\u0173 jis dirbo \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dioje: buvo pamokslininkas, nuod\u0117mklausys, ba\u017eny\u010dios rektorius, vadovavo miestie\u010di\u0173 Marijos sodalicijai. \u0160ioje ba\u017eny\u010dioje 1622 m. jis buvo \u012f\u0161ventintas kunigu, o 1630 m. dav\u0117 i\u0161kilmingus vienuolio \u012f\u017eadus. Per 1655 met\u0173 Lenkijos ir Lietuvos kar\u0105 su Maskva Lietuvoje siaut\u0117j\u0119 kazokai rod\u0117 ypating\u0105 neapykant\u0105 katalikybei. Apa\u0161talavimu pagars\u0117j\u0119s t\u0117vas Bobola buvo j\u0173 u\u017ekluptas 1657 m. Atsisak\u0119s atsi\u017ead\u0117ti katalik\u0173 tik\u0117jimo buvo \u017eiauriai nukankintas gegu\u017e\u0117s 16 d.<\/p>\n
1702 m. \u0160iaur\u0117s karo metu, Pinsko kolegijos rektoriui M. Godebskiui pasirod\u0117 ne\u017einomas, ne\u017eemi\u0161ka \u0161viesa spindintis j\u0117zuitas ir pa\u017ead\u0117jo, kad jis pats, Andriejus Bobola, apsaugos kolegij\u0105 nuo prie\u0161\u0173 armijos, jei rektorius atras jo k\u016bn\u0105. Po trij\u0173 dien\u0173 paie\u0161k\u0173 (nei rektorius, nei kas kitas jau ne\u017einojo, kur palaidotas ir kas buvo Andriejus Bobola) surastas karstas. Nepaisant nuolatin\u0117s dr\u0117gm\u0117s kankinio palaikai nebuvo suir\u0119, neskleid\u0117 jokio kvapo. Pasklidus \u017einiai Pinsko ir apylinki\u0173 gyventojai \u0117m\u0117 rinktis ir melstis prie kriptos. Pl\u0117\u0161ikaujan\u010dios armija aplenk\u0117 Pinsko kolegij\u0105, o maras \u2013 vis\u0105 Pinsko kra\u0161t\u0105. Andriejaus Bobolos gerbimas spar\u010diai i\u0161augo.<\/p>\n
1853 m. \u0160v. Petro bazilikoje Andriejus Bobola buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1938 m. \u2013 \u0161ventuoju. Jo palaikai i\u0161 Italijos perve\u017eti \u012f Var\u0161uvos \u0160v. Andriejaus Bobolos \u0161ventov\u0119. Vilniaus \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dioje prie altoriaus yra \u0161v. Andriejaus Bobolos paveikslas, o kriptoje saugomos relikvijos.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dia<\/a><\/strong>
\nDid\u017eioji g. 34, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VI: 11.00\u201319.00
\nVII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 17.30
\nVII: 10.30, 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (rus\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 +370 5 212 1715 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.kazimiero.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”4″ id=”1486360595785-3-7″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Rapolas Kalinauskas OCD, (1835\u20131907)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimas lapkri\u010dio 20 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160v. Rapolas Juozapas Kalinauskas yra vienintelis \u0161ventasis gim\u0119s ir u\u017eaug\u0119s Vilniaus mieste. Jis laikomas Sibiro tremtini\u0173, kari\u0173, karinink\u0173 ir bevilti\u0161koje pad\u0117tyje atsid\u016brusi\u0173 \u017emoni\u0173 glob\u0117ju.<\/p>\n
Juozapas Kalinauskas gim\u0117 1835 m. bajor\u0173 \u0161eimoje. T\u0117vas \u2013 Vilniaus bajor\u0173 instituto matematikos d\u0117stytojas ir jo direktorius, kil\u0119s i\u0161 Gardino. Motina Juzefa Polonska po gimdymo greitai mir\u0117. Juozap\u0105 augino teta Viktorija, o v\u0117liau pamot\u0117 Zofija Putkamer\u00a0\u2013 i\u0161silavinusi, jautri, giliai tikinti moteris, vaikams \u012fskiepijusi krik\u0161\u010dioni\u0161kos moral\u0117s principus. Bendr\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 J. Kalinauskas \u012fgijo Vilniaus bajor\u0173 institute. Buvo \u017einomas kaip gabus, stropus ir pareigingas mokinys. V\u0117liau studijavo Agronomijos institute Horkuose (darbartin\u0117 Baltarusija), Nikolajaus in\u017einerin\u0117je mokykloje Peterburge, kurioje buvo rengiami carin\u0117s armijos karininkai. Per Krymo kar\u0105 buvo paskirtas kariuomen\u0117s in\u017einieriumi, o baig\u0119s mokykl\u0105\u00a0\u2013 jos matematikos d\u0117stytoju. Peterburge i\u0161gyveno stipr\u0173 Vilniaus ilges\u012f, o kartu ir tik\u0117jimo kriz\u0119.<\/p>\n
1863 m. aktyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f Lietuvos ir Lenkijos sukilim\u0105, nors tur\u0117damas patirties kare suprato, kad jis pasmerktas \u017elugti. Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161aliai reikia dirbi, o ne lieti krauj\u0105 ir kad beginkli\u0173 \u017emoni\u0173 kova prie\u0161 stipri\u0105 Rusijos armij\u0105 yra labai nelygi. J. Kalinauskas siek\u0117 atsiriboti nuo revoliucin\u0117s propagandos ir teroro. Buvo atsakingas u\u017e sukil\u0117li\u0173 b\u016bri\u0173 organizavim\u0105, maisto ir ginkl\u0173 tiekim\u0105. Nors su\u0117mus J. Kalinausk\u0105 tr\u016bko \u012frodym\u0173 d\u0117l jo veiklos sukilime, jis nusprend\u0117 prisiimti kalt\u0119, kad byla b\u016bt\u0173 u\u017ebaigta ir i\u0161vengta nauj\u0173 su\u0117mim\u0173. Paprastai sukil\u0117liams gr\u0117susi mirties bausm\u0117 J. Kalinauskui buvo pakeista \u012f 10 met\u0173 katorg\u0105 Sibire be teis\u0117s sugr\u012f\u017eti \u012f Vilni\u0173.<\/p>\n
Dar sukilimo metu Misionieri\u0173 ba\u017eny\u010dioje J. Kalinauskas atliko i\u0161pa\u017eint\u012f, per kuri\u0105 jis gr\u012f\u017eo prie tik\u0117jimo, sukilimo metu gyvenamas Vilniuje kasdien lankydavosi Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010dioje<\/a>. Tardymo metu kal\u0117jo dominikon\u0173 vienuolyne \u012frengtame kal\u0117jime prie \u0160v. Dvasios ba\u017eny\u010dios<\/a> ir savo dien\u0105 organizavo pagal vienuolyno regul\u0105: k\u0117l\u0117si pary\u010diais ir meld\u0117si, meditavo, skait\u0117 gautas knygas ir m\u0105st\u0117, per langel\u012f klausydavo \u0161v. Mi\u0161i\u0173 garso. Katorgoje dirbo prie druskos perdirbimo. \u010cia ir nusprend\u0117 vis\u0105 turim\u0105 laisvesn\u012f laik\u0105 paskirti pasiruo\u0161ti vienuolystei.<\/p>\n
Baig\u0119s kal\u0117ti dirbo Pary\u017eiuje kunigaik\u0161\u010di\u0173 \u010cartoriski\u0173 s\u016bnaus aukl\u0117toju, ta\u010diau netrukus ir mokinys, ir mokytojas tapo vienuoliais: Augustas \u010cartoriskis – salezie\u010diu, o J. Kalinauskas 1877 m. \u012fstojo \u012f bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 vienuolyn\u0105 Grace. Per \u012fvilktuves pri\u0117m\u0117 brolio Rapolo \u0161v. Juozapo vard\u0105. Dav\u0119s \u012f\u017eadus ir gav\u0119s kunigo \u0161ventimus buvo i\u0161rinktas \u010cernos vienuolyno prie Krokuvos vyresniuoju. Jam teko atsakinga vienuolyno reformavimo ir atgaivinimo u\u017eduotis, kuri\u0105 jis \u012fvykd\u0117. Po daugiau negu 10 met\u0173 buvo paskirtas Vadovic\u0173 vienuolyno vyresniuoju, kur reik\u0117jo imtis \u0160v. Juozapo ba\u017eny\u010dios ir vienuolyno statybos darb\u0173. V\u0117liau tapo provincijolo vikaru bas\u0173j\u0173 karmeli\u010di\u0173 reikalams ir uoliai r\u016bpinosi j\u0173 vienuoliniu gyvenimu, \u012fsteig\u0117 daug organizacij\u0173 Lenkijoje ir Ukrainoje, kelis naujus karmeli\u010di\u0173 vienuolynus Premyse ir Lvove. Daug laiko praleisdavo klausydamas i\u0161pa\u017ein\u010di\u0173, kad buvo vadinamas \u201ei\u0161pa\u017einties kankiniu\u201c. Ukrainoje r\u016bpinosi ne tik katalikais, bet su meile tarnaudamas vietos ortodoksams siek\u0117 ryt\u0173 ba\u017eny\u010dios susivienijimo su Roma. Para\u0161\u0117 keturi\u0173 tom\u0173 istorin\u012f veikal\u0105 apie bas\u0173j\u0173 karmeli\u010di\u0173 vienuolijas Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje bei nema\u017eai sielovadinio pob\u016bd\u017eio leidini\u0173, paties parengt\u0173 ar i\u0161verst\u0173 i\u0161 pranc\u016bz\u0173 kalbos. T\u0117vas Rapolas mir\u0117 1907 m. lapkri\u010dio 15 d., kai karmelitai melsdavosi u\u017e visus mirusius vienuolijos narius. Buvo palaidotas \u010cernos vienuolyno kapin\u0117se. Netrukus jo kapas \u0117m\u0117 gars\u0117ti stebuklais.<\/p>\n
1934 m. gegu\u017e\u0117s 5 d. buvo prad\u0117ta t\u0117vo Rapolo paskelbimo palaimintuoju byla. Palaikai buvo perkelti \u012f \u010cernos vienuolyno koply\u010di\u0105. 1983 m. popie\u017eius Jonas Paulius II paskelb\u0117 t\u0117v\u0105 Rapol\u0105 Ba\u017eny\u010dios palaimintuoju. 1991 m. pal. Juozapas Rapolas Kalinauskas paskelbtas \u0161ventuoju.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u0160v. Dvasios ba\u017eny\u010dia<\/a><\/strong>
\nDominikon\u0173 g. 8, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 15.00, 18.00
\nVII: 8.00, 9.00 (vaik\u0173), 10.30, 12.00 (jaunimo), 13.30, 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”5″ id=”1486360610776-4-0″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Pal. Mykolas Sopo\u010dka (1888\u20131975)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimas vasario 15 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Pal. M. Sopo\u010dka yra \u017einomas kaip Gailestingumo apa\u0161talas. Vilniuje jis susitiko su \u0161v. Faustina, tapo jos dvasiniu vadovu ir nuod\u0117mklausiu. Nuo to laiko vis\u0105 savo gyvenim\u0105 r\u016bpinosi Dievo Gailestingumo \u017einios skleidimu, o Vilnius tapo miestu, i\u0161 kurio \u0161i \u017einia pasklido \u012f pasaul\u012f. Jo skatinama sesuo Faustina prad\u0117jo ra\u0161yti u\u017era\u0161yti savo mistines patirtis dienora\u0161tyje, kuris \u0161iandien gerai \u017einoma knyga pasaulyje. Pal. M. Sopo\u010dkos iniciatyva pagal \u0161v. Faustinos patirtus J\u0117zaus reg\u0117jimus Vilniuje buvo nutapytas Gailestingojo J\u0117zaus paveikslas, prad\u0117tas \u0161v\u0119sti Gailestingumo sekmadienis, prad\u0117ta kurti naujoji vienuolija, \u0161iandien \u017einoma kaip Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 kongregacija.<\/p>\n
Pal. M. Sopo\u010dka gim\u0117 1888 m. Ju\u0161ev\u0161\u010diznoje, A\u0161menos apskrityje (dabartin\u0117 Baltarusijos teritorija). Baig\u0117 Vilniaus dvasin\u0119 seminarij\u0105 ir 1914 m. buvo \u012f\u0161ventintas dvasininku. 1914\u20131918 metais buvo Tabari\u0161ki\u0173 parapijos<\/a> (Vilniaus raj.) vikaras ir daug nuveik\u0117 atgaivindamas parapijie\u010di\u0173 sielovad\u0105. V\u0117liau Var\u0161uvos universitete studijavo teologij\u0105 ir pedagogik\u0105, taip pat buvo karo kapelionas. 1924 m. Vilniaus arkivyskupo pal. Jurgio Matulai\u010dio<\/a> pakviestas, sugr\u012f\u017eo \u012f Vilni\u0173, toliau dirbo kariuomen\u0117s kapelionu ir organizavo vyskupijos katalik\u0173 jaunimo draugijas. 1927\u20131932 m. buvo Vilniaus kunig\u0173 seminarijos dvasios t\u0117vas, o nuo 1928 m. dirbo Stepono Batoro universiteto (dabartinio Vilniaus universiteto) Teologijos fakulteto d\u0117stytoju. 1934\u20131938 m. \u0117jo \u0160v. Mykolo ba\u017eny\u010dios<\/a> rektoriaus ir seser\u0173 bernardini\u0173 kapeliono pareigas.<\/p>\n
Prasid\u0117jus Antrajam pasauliniam karui dar labiau i\u0161pl\u0117t\u0117 savo ganytoji\u0161k\u0105 veikl\u0105, ypa\u010d mokydamas ir platindamas Gailestingojo J\u0117zaus maldas ir paveiksl\u0117lius. Tuo metu susib\u016br\u0117 b\u016bsimos Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 kongregacijos u\u017euomazga. Apsirei\u0161kimuose \u0161ventajai Faustinai J\u0117zus pra\u0161\u0117, kad tokia kongregacija, meld\u017eianti pasauliui Dievo gailestingumo, b\u016bt\u0173 \u012fkurta.<\/p>\n
Kaip jis pats sak\u0117, Dievo Apvaizdos vedimu, jam laimingai pavyko i\u0161vengti naci\u0173 are\u0161to. Dvejus su puse met\u0173 (1942\u20131944 m.) jis slapst\u0117si Juod\u0161iliuose, prie Vilniaus. Pasitraukus naciams v\u0117l apsigyveno Vilniuje, d\u0117st\u0117 Vilniaus kunig\u0173 seminarijoje.<\/p>\n
Kilus gr\u0117smei d\u0117l soviet\u0173 vald\u017eios represij\u0173, 1947 m. liepos m\u0117n. paliko Vilni\u0173 ir i\u0161vyko \u012f Balstog\u0119 (Lenkija). \u010cia ir toliau dirbo dvasin\u0117s seminarijos profesoriumi, u\u017esi\u0117m\u0117 ganytojo veikla. T\u0119s\u0117 Dievo gailestingumo apa\u0161tali\u0161k\u0105 veikl\u0105. Lyd\u0117jo Dievo gailestingumo tarnai\u010di\u0173 bendruomen\u0119, kuri kaip oficiali Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 kongregacija buvo vyskupo patvirtinta 1955 m., o popie\u017eiaus 2008 m. Taip pat nepaliaudamas steng\u0117si, kad Ba\u017eny\u010dios vadovai \u012fteisint\u0173 pirm\u0105 sekmadien\u012f po \u0160v. Velyk\u0173 Dievo Gailestingumo \u0161vente ir pritart\u0173 kultui.<\/p>\n
Mir\u0117 1975 m. Balstog\u0117je. Prie\u0161 mirt\u012f jausdamas, kad \u012f Vilni\u0173 nebesugr\u012f\u0161 seserims pasak\u0117, kad jos turi gr\u012f\u017eti \u012f \u0161\u012f miest\u0105. \u012e Vilni\u0173 Gailestingojo J\u0117zaus seserys atvyko 2001 m. Taip sutapo, kad j\u0173 vienuolynas \u012fkuras vizitie\u010di\u0173 vienuolynui priklausiusiame pastate, kur kelet\u0105 met\u0173 gyveno pal. M. Sopo\u010dka ir kur buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas. <\/span><\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 vienuolynas<\/a><\/strong>
\nRas\u0173 g. 4a, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Juod\u0161ili\u0173 pal. Mykolo Sopo\u010dkos ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/a>
\n\u0160v. Ur\u0161ul\u0117s g. 25, Juod\u0161iliai, Vilniaus raj.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u201eApvaizdos\u201c namas<\/b>
\nM. Sopo\u010dkos g. 16, Juod\u0161iliai<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”6″ id=”1486360626232-5-7″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Kazimieras (1458\u20131484)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimas kovo 4 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160v. Kazimieras \u2013 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos karaliaus Kazimiero s\u016bnus. Jis paskelbtas Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos jaunimo glob\u0117ju. Savo glob\u0117ju j\u012f laiko Neapolio miestas, Maltos ordino riteriai, kovoj\u0119 su musulmonais turkais Vidur\u017eemio j\u016broje. Venesueloje yra \u0161v. Kazimiero miestelis, jo vardo ba\u017eny\u010dia ir parapija. D\u0117l i\u0161mintingumo, teisingumo, jautrumo, skaistumo jis pateikiamas kaip \u0161ventojo pavyzdys jaunam \u017emogui.<\/p>\n
Karalaitis Kazimieras gim\u0117 Vavelio pilies r\u016bmuose Krokuvoje 1458 m. spalio 3 d. Vaikyst\u0117je j\u012f mok\u0117 geriausi to meto mokytojai. Vienas j\u0173 \u2013 \u017eymus istorikas Krokuvos kanauninkas Jonas Dlugo\u0161as. I\u0161lik\u0119 istoriniai \u0161altiniai liudija karalait\u012f buvus itin gabiu mokiniu. Jis gerai i\u0161moko lotyni\u0161kai, lenki\u0161kai ir voki\u0161kai skaityti, ra\u0161yti bei kalb\u0117ti, tur\u0117jo ger\u0105 i\u0161kalb\u0105. Remiantis istoriniais \u0161altiniais, \u0161v. Kazimieras vadinamas i\u0161lavinto proto, skonio, i\u0161kalbos ir asmens taurumo junginiu.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 minim\u0173 karalai\u010dio Kazimiero gyvenimo \u012fvyki\u0173, kai jis b\u016bdamas 13 met\u0173 buvo priverstas su kariuomene \u017eygiuoti \u012f Vengrij\u0105 u\u017eimti sosto. Karin\u0117 ekspedicija \u017elugo, jaunam \u017emogui atne\u0161usi g\u0117d\u0105 ir patirt\u012f kaip \u017elunga karin\u0117s ir politin\u0117s strategijos. Manoma, kad tai tur\u0117jo stipri\u0105 \u012ftak\u0105 formuojantis \u0161v. Kazimiero asmenybei. Jokiuose kituose kariniuose veiksmuose per savo gyvenim\u0105 jis n\u0117ra dalyvav\u0119s. Vis tik pra\u0117jus keliasde\u0161imt met\u0173 po mirties jis kelet\u0105 kart\u0173 \u012fkv\u0117p\u0117 lietuvi\u0173 kariuomen\u0119 pergalei. Vien\u0105 kart\u0105 pats pasirodydamas ant \u017eirgo, o kit\u0105 kart\u0105 atliepdamas \u012f lietuvi\u0173 kari\u0173 maldas leido laim\u0117ti kov\u0105 prie\u0161 daug gausesn\u0119 Maskvos kariuomen\u0119.<\/p>\n
Augdamas karali\u0161koje prabangoje Kazimieras i\u0161liko tvirtas ir i\u0161tvermingas, laik\u0117si asketi\u0161ko gyvenimo praktikos. Jis buvo nuolatiniu t\u0117vo palydovu kelion\u0117se ir pagalbininku darbuose. Drauge su t\u0117vu dalyvaudavo Seimo pos\u0117d\u017eiuose, tardavosi su diduomen\u0117s atstovais, sutikdavo sve\u010dius. Buvo planuojama, kad jis u\u017eims t\u0117vo sost\u0105. T\u0117vui i\u0161vykus \u012f Lietuv\u0105 karalaitis Kazimieras kelis metus \u0117jo karaliaus pareigas Lenkijoje. Pasi\u017eym\u0117jo i\u0161manymu ir teisingumu, suma\u017eino valstyb\u0117s i\u017edo skolas, pagerino Lenkijos santykius su Roma.<\/p>\n
Po keleri\u0173 met\u0173 Kazimieras susirgo plau\u010di\u0173 d\u017eiova. Paskutiniais gyvenimo metais karalaitis t\u0117vui pad\u0117jo valdyti Lietuvoje. Vilniuje, o anks\u010diau ir Krokuvoje bei Radome, jis r\u016bpinosi t\u0173 miest\u0173 varg\u0161ais, buvo dosnus ba\u017eny\u010dioms ir vienuolynams. Vilniuje r\u0117m\u0117 t\u0117vo \u012fkurtus bernardinus. Gyvendamas Vilniuje, didel\u0119 laiko dal\u012f Kazimieras skirdavo maldai. Net keldavosi nakt\u012f melstis \u0161ventov\u0117se. Kadangi tuo metu jos b\u016bdavo u\u017edarytos, j\u012f surasdavo suklupus\u012f prie dur\u0173. \u0160v. Kazimieras buvo pavadintas tylaus maldingumo \u012fsik\u016bnijimu. Pa\u017eymimas ir dar vienas svarbus \u0161ventojo biografijos faktas \u2013 tai s\u0105moningas skaistumo pasirinkimas. Tuo metu buvo tikima, kad d\u017eiov\u0105 gali pagydyti permiegojimas su mergina. Sakoma, kad t\u0117vai ir artimieji visaip band\u0117 karalait\u012f \u012ftikinti tai padaryti, ta\u010diau jis priekai\u0161tavo, kaip jiems neg\u0117da si\u016blyti neleistin\u0105 dalyk\u0105.<\/p>\n
\u0160v. Kazimieras mir\u0117 Gardine kovo 4 d. T\u0117vai mirus\u012f s\u016bn\u0173 parve\u017e\u0117 \u012f Vilni\u0173 ir palaidojo Vilniaus katedros koply\u010dioje, kuri\u0105 buvo pasistat\u0119 sau ir \u0161eimai. 1636 m. relikvijos i\u0161kilmingai buvo perkeltos \u012f specialiai \u0161v. Kazimierui pastatyt\u0105 koply\u010di\u0105.<\/p>\n
Po karalai\u010dio mirties garsas apie jo \u0161ventum\u0105 Rom\u0105 pasiek\u0117 jau po keliolikos met\u0173. \u0160ventuoju jis buvo paskelbtas 1521 m.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Vilniaus \u0161v. vysk. Stanislovo ir \u0161v. Vladislovo arkikatedra bazilika<\/a><\/strong>
\nKatedros a. 2, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Katedra atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.00\u201319.00
\n<\/i>Pamald\u0173 metu ekskursijos ne\u012fleid\u017eiamos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 8.00, 17.30
\nVII: 8.00, 9.00, 10.00, 11.15, 12.30, 17.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lotyn\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 18.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Informacija apie katedros po\u017eemi\u0173 lankym\u0105:<\/strong>
\nBa\u017enytinio paveldo muziejus<\/a>
\nTel. +370 600 12080
\nEl. p. katedrospozemiai@bpmuziejus.lt
\nwww.bpmuziejus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.katedra.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”7″ id=”1486360642827-6-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Pal. Jurgis Matulaitis (1871\u20131927)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimas sausio 27 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Vysk. Jurgis Matulaitis buvo savo laikmet\u012f kei\u010dianti asmenyb\u0117. Jis atnaujino Marijon\u0173 ordin\u0105, daug nuveik\u0117, kad XX a. prad\u017eios Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia \u012fsitraukt\u0173 \u012f socialin\u012f mokym\u0105 ir darb\u0105, r\u016bpinosi jaunimu, \u012fsteig\u0117 kelias vienuolijas. Ypatingai d\u0117l aktyvaus socialinio mokymo taikymo ba\u017eny\u010dios gyvenime konservatyvi\u0173 katalik\u0173 buvo vadinamas ba\u017eny\u010diai pavojingu modernistu. Visus savo darbus atliko nuolankiai, profesionaliai, laikydamasis po\u017ei\u016brio \u201enugal\u0117ti blog\u012f gerumu\u201c. Nors ir stipriai jau\u010diama kaul\u0173 d\u017eiova nestabd\u0117 \u0161ios veiklios asmenyb\u0117s, ta\u010diau dar labiau rod\u0117, kad pasitikint Dievu ir siekiant atnaujinti jo karalyst\u0119 \u017eem\u0117je viskas \u012fmanoma. J\u012f pa\u017einoj\u0119 \u017emones \u017eav\u0117josi jo gilia ir giedra ramybe. Skelbimo palaimintuoju dekrete skirtas didelis d\u0117mesys aptarti ypatingam Jurgio Matulai\u010dio i\u0161mintingumui: net ir kebliausiomis aplinkyb\u0117mis jis sprend\u0117 ir elg\u0117si, kaip dera kilniam \u017emogui, krik\u0161\u010dioniui, vyskupui, vienuoliui.<\/p>\n
Jurgis Matulaitis gim\u0117 1871 m. L\u016bgin\u0117s kaime, netoli Marijampol\u0117s. B\u016bdamas de\u0161imties met\u0173 tapo visi\u0161ku na\u0161lai\u010diu ir buvo auginamas savo broli\u0173. Dar vaikyst\u0117je susirgo kaul\u0173 d\u017eiova, kuri\u0105 kent\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n
1891 m. \u012fstojo \u012f Kelc\u0173 (Lenkija) kunig\u0173 seminarij\u0105. Nuo 1893 m. mok\u0117si Var\u0161uvos kunig\u0173 seminarijoje. Peterburgo dvasin\u0117je akademijoje \u012fgijo magistro laipsn\u012f ir baig\u0117 j\u0105 aukso medaliu. 1898 m. Peterburge \u012f\u0161ventintas kunigu. Po met\u0173 prad\u0117jo studijas Frib\u016bro universitete (\u0160veicarija), kuri\u0105 baig\u0117 apgindamas auk\u0161\u010diausio \u012fvertinimo sulaukusi\u0105 disertacij\u0105 ir \u012fgijo teologijos daktaro laipsn\u012f. \u012esijung\u0117 \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 socialin\u0119 veikl\u0105, organizavo darbininkus, steig\u0117 vaik\u0173 prieglaudas, pad\u0117jo varg\u0161ams, nepaisant tautyb\u0117s ir religijos skirtum\u0173. 1907\u20131911 m. d\u0117st\u0117 sociologij\u0105 Peterburgo dvasin\u0117je akademijoje.<\/p>\n
1909 m. slapta \u012fstojo \u012f caro vald\u017eios naikinam\u0105 marijon\u0173 vienuolij\u0105, atnaujino jos \u012fstatus. 1911 m. Marijampol\u0117je mirus paskutiniam marijon\u0173 generolui kun. Vincentui Senkui, tapo atnaujintos vienuolijos generolu. Frib\u016bre \u012fk\u016br\u0117 slapt\u0105 marijon\u0173 noviciat\u0105 ir 1911\u20131914 m. jam vadovavo.
\nVar\u0161uvoje \u012fk\u016br\u0117 marijon\u0173 namus berniukams aukl\u0117ti, o taip pat marijon\u0173 vienuolyn\u0105 Bielianuose. 1918 m. atgaivino marijon\u0173 centr\u0105 Marijampol\u0117je ir \u012fsteig\u0117 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo Vargdieni\u0173 seser\u0173 kongregacij\u0105.<\/p>\n
1918 m. buvo konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Vilniaus vyskupij\u0105. \u0160ie metai buvo pa\u017eym\u0117ti ypatingos kan\u010dios d\u0117l \u0161io kra\u0161to gyventoj\u0173 tautini\u0173 ir politini\u0173 gin\u010d\u0173 ir kov\u0173. 1924 m. \u012fsteig\u0117 J\u0117zaus Eucharistijoje Tarnai\u010di\u0173 seser\u0173 kongregacij\u0105.<\/p>\n
1925 m. atsisak\u0117 Vilniaus arkivyskupo pareig\u0173 ir popie\u017eiaus Pijaus XI buvo paskirtas arkivyskupu bei Lietuvos Apa\u0161tali\u0161kuoju Vizitatoriumi. Daug prisid\u0117jo gerinant Lietuvos santykius su \u0160ventuoju Sostu, steigiant ba\u017enytin\u0119 Lietuvos provincij\u0105 ir parengiant konkordat\u0105.<\/p>\n
Mir\u0117 Kaune 1927 m. Jo paskutiniai, testamentiniai \u017eod\u017eiai buvo \u201eRikiuokit\u0117s ir aukokit\u0117s!\u201c Popie\u017eius Pijus XI Jurg\u012f Matulait\u012f ne kart\u0105 yra pavadin\u0119s \u201eDievo vyru, tikrai \u0161ventu \u017emogumi\u201c.<\/p>\n
1934 m. arkivyskupo Jurgio Matulai\u010dio k\u016bnas i\u0161kilmingai perkeltas i\u0161 Kauno katedros kriptos \u012f Marijampol\u0117s \u0161v. arkangelo Mykolo ba\u017eny\u010di\u0105, kurioje specialiai \u012frengtas kapas J\u0117zaus \u0160irdies koply\u010dioje. 1987 m. popie\u017eius Jonas Paulius II Jurg\u012f Matulait\u012f paskelb\u0117 palaimintuoju. Tai buvo didelis \u012fvykis vis dar okupuotoje Lietuvoje. Jo paskelbimas \u0161ventuoju sutapo su Lietuvos krik\u0161to 600 met\u0173 jubiliejumi. \u0160iandien\u0105 pal. Jurgio Matulai\u010dio relikvija yra gerbiama \u0160v. Petro koply\u010dioje Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.\u00a0<\/a>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Vilniaus \u0161v. vysk. Stanislovo ir \u0161v. Vladislovo arkikatedra bazilika<\/a><\/strong>
\nKatedros a. 2, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Katedra atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.00\u201319.00
\nPamald\u0173 metu ekskursijos ne\u012fleid\u017eiamos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 8.00, 17.30
\nVII: 8.00, 9.00, 10.00, 11.15, 12.30, 17.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lotyn\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 18.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Informacija apie katedros po\u017eemi\u0173 lankym\u0105:<\/strong>
\nBa\u017enytinio paveldo muziejus<\/a>
\nTel. +370 600 12080
\nEl. p. katedrospozemiai@bpmuziejus.lt
\nwww.bpmuziejus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.katedra.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Kiekvieno m\u0117nesio 27 d. prie pal. Jurgio Matulai\u010dio ba\u017eny\u010dios yra einamas pal. Jurgio Matulai\u010dio maldos kelias. Prad\u017eia 17.45 val. (trukm\u0117 iki 45 min.) <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”8″ id=”1486360659314-7-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Faustina (1905\u20131938)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minima spalio 5 d.<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160v. Faustina yra viena \u017einomiausi\u0173 Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios mistiki\u0173. Ji vadinama Dievo Gailestingumo apa\u0161tale, kuriai J\u0117zus patik\u0117jo Dievo Gailestingumo \u017einios skleidim\u0105 visam pasauliui.<\/p>\n
\u0160v. Faustina gim\u0117 1905 m. Lenkijoje. Buvo pakrik\u0161tyta Helenos vardu. D\u0117l sunkios \u0161eimos materialin\u0117s pad\u0117ties labai trumpai lank\u0117 mokykl\u0105 ir anksti prad\u0117jo dirbti, da\u017eniausiai tarnaite. Jau nuo ankstyvosios vaikyst\u0117s i\u0161siskyr\u0117 ypatingu pamaldumu ir giliais vidiniais i\u0161gyvenimais.<\/p>\n
\u012e Gailestingumo Motinos kongregacij\u0105 Var\u0161uvoje ji buvo priimta 1925 m. Gavo Marijos \u2013 Faustinos vard\u0105. Patirdama vidinius i\u0161gyvenimus ir nor\u0117dama juos i\u0161siai\u0161kinti, Faustina ie\u0161kojo pagalbos pas nuod\u0117mklausius ir savo vyresniuosius, pra\u0161\u0117 Diev\u0105, kad Jis pats arba per kieno nors tarpininkavim\u0105 pad\u0117t\u0173 jai i\u0161siai\u0161kinti tuos potyrius. Ses. Faustina pirm\u0105 kart\u0105 \u012f Vilniuje esan\u010dius vienuolyno namus atvyko 1929 m., v\u0117liau Vilniuje esan\u010diuose vienuolyno namuose gyveno 1933\u20131936 m. \u0160iame mieste ji sutiko pal. M. Sopo\u010dk\u0105, tapus\u012f jos dvasios t\u0117vu, nuod\u0117mklausiu ir vizijose patirt\u0173 pra\u0161ymu \u012fgyvendintoju. \u0160v. Faustinai gyvenant Vilniuje pagal jos nurodymus buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, padiktuotas Gailestingumo vainik\u0117lis. D\u0117l \u0161i\u0173 dviej\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 susitikimo Vilnius tapo miestu, i\u0161 kurio \u012f pasaul\u012f pasklido \u017einia apie Dievo Gailestingum\u0105.<\/p>\n
\u0160v. Faustina mir\u0117 1938 m. spalio 5 d. nuo d\u017eiovos. Tuomet ji buvo vos 33-ej\u0173. Ji buvo palaidota vienuolyno kapin\u0117se Krokuvoje-Lagievnikuose, o prad\u0117jus beatifikacijos byl\u0105, jos k\u016bnas perkeltas \u012f koply\u010di\u0105. Palaimint\u0105j\u0105 Faustina paskelbta 1993 m., o \u0161vent\u0105j\u0105 \u2013 2000 m.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u0160v. Faustinos namelis<\/a><\/strong>
\nV. Grybo g. 29 a, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Namelis atidarytas<\/strong>
\nI\u2013VII: 10.00\u201317.00
\nGailestingumo vainik\u0117lis kalbamas kiekvien\u0105 dien\u0105 15.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ekskursijos derinamos telefonu +370 600 84068 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 \u0160v. Faustinos namelis i\u0161silaiko i\u0161 piligrim\u0173 auk\u0173.<\/p>\n
Vilniaus piligrim\u0173 centras
\n\u012emon\u0117s kodas: 305627846
\nAB SEB bankas
\nSWIFT (BIC): CBVILT2X
\nLT777044090101076736 <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”9″ id=”1486360680453-8-0″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Pal. Piotras Bonifacas \u017dukovski, OFM (1913\u20131942)<\/h3>\n
Ba\u017eny\u010dioje minimas baland\u017eio 10 d. ir bir\u017eelio 12 d. kaip vienas i\u0161 108 Antrojo Pasaulinio karo kankini\u0173<\/pre>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Piotras \u017dukovski gim\u0117 1913 m. R\u0117vos kaime, Nemen\u010din\u0117s parapijoje, Vilniaus apskrityje. Baig\u0119s pradin\u0119 mokykl\u0105 pad\u0117jo nam\u0173 \u016bkyje ir dirbo \u017eem\u0119. B\u016bdamas 17 met\u0173, \u012fstojo \u012f Niepokolanovo (Lenkija) Ma\u017eesni\u0173j\u0173 Broli\u0173 Konventual\u0173 (Pranci\u0161kon\u0173) Ordin\u0105 ir gavo Bonifaco vard\u0105.<\/p>\n
Brolis Bonifacas dirbo atsakingose pareigose Nepokalianovo spaustuv\u0117je, kur buvo spausdinami kataliki\u0161ki leidiniai. Priklaus\u0117 pranci\u0161koni\u0161kajai Gaisrinink\u0173 komandai.<\/p>\n
Prasid\u0117jus Antrajam pasauliniam karui pasiliko vienuolyne ir rizikuodamas gyvybe pad\u0117jo i\u0161saugoti spausdinimo \u012frenginius. 1941 m. buvo Gestapo are\u0161tuotas kartu su kitais penkiais broliais ir u\u017edarytas Paviako kal\u0117jime. Vienuoliai neprarado vilties, meld\u0117si, giedojo religines giesmes, dvasi\u0161kai stiprino kitus kalinius, dalinosi su jais savo maisto daviniu.<\/p>\n
1942 m. brolis Bonifacas tapo Osvencimo kaliniu ir gavo numer\u012f 25447. Buvo priskirtas prie dvasini\u0173 asmen\u0173 kategorijos, o su tokiais kaliniais buvo elgiamasi ypatingai \u017eiauriai. Dirbo sunkiausius darbus statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 transportavime, \u017evyro kasykloje ir kaip stogdengys prie nam\u0173 remonto. Buvo mu\u0161amas ir \u017eeminamas, bet visk\u0105 kantriai kent\u0117 tik\u0117jimo dvasioje. Mir\u0117 kal\u0117jimo ligonin\u0117je 1942 m. baland\u017eio 10 d. d\u0117l plau\u010di\u0173 u\u017edegimo komplikacij\u0173. Jo k\u016bnas buvo sudegintas lagerio krematoriume.
\nPalaimintuoju paskelbtas 1999 m. bir\u017eelio 13 d. Var\u0161uvoje, septintosios Jono Pauliaus II-jo apa\u0161tali\u0161kosios kelion\u0117s \u012f Lenkij\u0105 metu, \u012fvyko 108 Antrojo pasaulinio karo kankini\u0173, tarp kuri\u0173 buvo Piotras Bonifacas \u017dukovski, beatifikacija. Jis yra vienas i\u0161 septyni\u0173 popie\u017eiaus paskelbt\u0173j\u0173 palaimint\u0173j\u0173 pranci\u0161kon\u0173, kurie, pasak \u0161v. T\u0117vo, i\u0161 pragaro \u017eem\u0117je, kuris buvo naci\u0173 stovykloje Osvecime (Au\u0161vice), i\u0161keliavo tiesiai \u012f dang\u0173\u201c.<\/p>\n
Daug \u012fam\u017einimo viet\u0173 atminti 108 kankinius, tarp kuri<\/span>\u0173 ir Pal. P. B. \u017dukovksi, galima rasti Lenkijoje. Lietuvoje, R\u0117vos kaime, kur gim\u0117 pal. Bonifacas \u017dukovski, 2012 m. buvo pa\u0161ventintas kry\u017eius, skirtas kankinio u\u017e tik\u0117jim\u0105 ir T\u0117vyn\u0119 P. B. \u017dukovskio 70 -osioms mirties metin\u0117ms pamin\u0117ti.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 R\u0117vos kaimas, Nemen\u010din\u0117s sen., Vilniaus r.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”10″ id=”1493379436720-10-8″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Dievo tarnas arkiv. Me\u010dislovas Reinys (1884\u20131953)<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Arkiv. Me\u010dislovui Reiniui nuo pat vaikyst\u0117s iki gyvenimo pabaigos malda tur\u0117jo didel\u0119 reik\u0161m\u0119. Kalinimo laikotarpiais malda buvo ne tik vyskupo, bet ir su juo kal\u0117jusi\u0173 bei ma\u010diusi\u0173 j\u012f nuolat besimeld\u017eiant, stipryb\u0117s ir ramyb\u0117s \u0161altinis. I\u0161lik\u0119 prisiminimai, kad su savimi nuolat tur\u0117jo kry\u017eel\u012f, kur\u012f pavyko i\u0161saugoti abiej\u0173 kalinim\u0173 metu ir kur\u012f suspausdavo rankose prie\u0161 tardymus.<\/p>\n
Aktyvus ba\u017eny\u010dios ir visuomen\u0117s veik\u0117jas vysk. M. Reinys gyveno nepriklausomos Lietuvos atk\u016brimo laikotarpiu. Jam teko svarb\u016bs u\u017edaviniai atkuriant Lietuvos valstyb\u0119. Buvo u\u017esienio ministru, daug prisid\u0117jo prie Lietuvos ir \u0160v. Sosto santyki\u0173 stiprinimo. Itin r\u016bpinosi jaunimu, j\u0173 sielovada, i\u0161silavinimu, skatino lietuvi\u0161k\u0173 jaunimo organizacij\u0173 k\u016brim\u0105si ir v\u0117liau jomis r\u016bpinosi, pats dalyvaudavo j\u0173 renginiuose.<\/p>\n
Arkiv. M. Reinys gim\u0117 1884 m. Madagaskare Utenos apskrityje \u016bkinink\u0173 \u0161eimoje. Kadangi buvo imlus mokslui, \u0161eima kaip jauniausi\u0105 vaik\u0105 gal\u0117jo i\u0161leisti \u012f mokslus. 1900 m. Rygoje aukso medaliu baig\u0117 gimnazij\u0105. Nuo 1905 m. studijavo Vilniaus kunig\u0173 seminarijoje, v\u0117liau Peterburgo dvasin\u0117je akademijoje. 1907 m. \u012f\u0161ventintas kunigu. 1909\u20131912 m. Liuveno universitete studijavo filosofij\u0105, teologij\u0105, gamtos mokslus ir psichologij\u0105, apgyn\u0117 filosofijos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f. 1913\u20131914 m. Strasb\u016bro universiteto Teologijos fakultete studijavo apologetik\u0105.<\/p>\n
Vilniaus kunig\u0173 seminarijoje d\u0117st\u0117 filosofij\u0105, o \u012fk\u016brus Vytauto Did\u017eiojo universitet\u0105 tapo jo profesoriumi, d\u0117st\u0117 psichologij\u0105. B\u016bdamas Vilniuje, kunigas M. Reinys aktyviai dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo s\u0105j\u016bdyje. U\u017e tai 1919 m. Raudonosios armijos buvo suimtas ir beveik pusei met\u0173 kalintas.<\/p>\n
1926 m. konsekruotas vyskupu, iki 1940 m. \u0117jo Vilkavi\u0161kio vyskupo pad\u0117j\u0117jo pareigas. 1940 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupo pagalbininku. Arkivyskupui Romualdui Jalb\u017eykovzkiui pasitraukus \u012f Lenkij\u0105 1945<\/span>\u20131947 m.<\/span> buvo Vilniaus vyskupijos valdytoju. Tautiniai Vilniaus kra\u0161to nesutarimai ir Antrasis pasaulinis karas i\u0161 vyskupo pareikalavo daug j\u0117g\u0173 bei atsidavimo skelbiamoms tik\u0117jimo tiesoms. \u012edomu, kad gyvenamas Vilniuje prisideda prie Dievo Gailestingumo \u017einios skelbimo, kai kultas dar oficialiai nebuvo patvirtintas \u0160ventojo Sosto. Vyskupas patvirtino lietuvi\u0161k\u0105 Gailestingumo vainik\u0117lio maldos vertim\u0105 ir dav\u0117 leidim\u0105 kun. Mykolai Sopo\u010dkai \u0161v\u0119sti Gailestingumo sekmadien\u012f \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje<\/a>.<\/p>\n
1947 m. bir\u017eelio 12 d. soviet\u0173 suimtas. Po itin sud\u0117ting\u0173 gyvenimo salyg\u0173, sunkaus darbo ir \u017eiauri\u0173 tardym\u0173 1953 m. mir\u0117 Vladimiro kal\u0117jime. I\u0161lik\u0119 atsiminimai i\u0161 drauge kal\u0117jusi\u0173 diplomat\u0173, kunig\u0173, liudija arkiv. M. Rein\u012f buvus itin tvirta, ramia asmenybe, nuolat besimeld\u017eiant\u012f ir besir\u016bpinant\u012f kitais kaliniais. Vyskupas palaidotas su kitais kaliniais bendrame kape. Vilniaus Arkikatedros<\/a> Tremtini\u0173 koply\u010dioje ir jo gimtosios Daugaili\u0173 parapijos \u0161ventoriuje saugoma po kapsul\u0119 \u017eemi\u0173, parve\u017et\u0173 i\u0161 Vladimiro kal\u0117jimo kapini\u0173.
\n\u0160iuo metu ruo\u0161iami dokumentai prad\u0117ti arkivyskupo beatifikacijos byl\u0105. <\/span><\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Okupacij\u0173 ir laisv\u0117s kov\u0173 muziejus<\/strong>
\nAuk\u0173 g. 2A, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Darbo laikas<\/strong>
\nIII\u2013VI: 10.00\u201318.00
\nVII: 10.00\u2013 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Likus 30 minu\u010di\u0173 iki muziejaus darbo laiko pabaigos bilietai neparduodami <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 +370 555 24569 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.genocid.lt\/muziejus\/<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Vilniaus \u0161v. vysk. Stanislovo ir \u0161v. Vladislovo arkikatedra bazilika<\/a><\/strong>
\nKatedros a. 2, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Katedra atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.00\u201319.00
\nPamald\u0173 metu ekskursijos ne\u012fleid\u017eiamos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.katedra.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”11″ id=”1493379453644-11-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Saints<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Dievo tarnait\u0117 Adel\u0117 Dirsyt\u0117 (1909\u20131955)<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Adel\u0117 Dirsyt\u0117 buvo katalik\u0117 mokytoja, ateitinink\u0117, apkaltinta antisovietine veikla i\u0161tremta \u012f Sibir\u0105. Kalinimo metu steng\u0117si palaikyti kit\u0173 kalini\u0173 dvasi\u0105. U\u017e tai \u017eiauriai kankinta ir alinta badu mir\u0117 Sibire. Ant \u012fvairi\u0173 kal\u0117jime atrast\u0173 med\u017eiag\u0173 para\u0161\u0117 maldaknyg\u0119 \u201eMarija, gelb\u0117k mus\u201c, kuri pasiek\u0117 laisv\u0105 pasaul\u012f, buvo atspausdinta ir i\u0161versta \u012f 12<\/span> kalb\u0173.<\/p>\n
Adel\u0117 Dirsyt\u0117 gim\u0117 K\u0117daini\u0173 apskrityje, \u0160\u0117tos vals\u010diuje 1909 m. Mok<\/span>\u0117si \u0160\u0117tos progiminazijoje ir K\u0117daini\u0173 gimnazijoje. 1928\u00a0m. \u012fstojo \u012f Lietuvos universitet\u0105 Kaune, studijavo Teologijos\u00a0\u2013 filosofijos fakultete germanistik\u0105, lituanistik\u0105, pedagogik\u0105 ir psichologij\u0105.<\/p>\n
Skait\u0117 paskaitas kataliki\u0161k\u0173 organizacij\u0173 renginiuose, dirbo Lietuvi\u0173 kataliki\u0173 moter\u0173 draugijos (LKMD) valdyboje sekretore, vadovavo \u201eCaritas\u201c draugijai, r\u016bpinosi na\u0161lai\u010di\u0173 ir varg\u0161\u0173 \u0161alpa, k\u016br\u0117 religin\u0119 poezij\u0105, buvo veikli visuomeninink\u0117, organizavo kursus moterims, skait\u0117 paskaitas. Daug jos paskait\u0173 buvo skirta moters ir motinos temai. Straipsnis \u201eMotina, komunizmas ir kova su juo\u201c (Moteris, 1938, Nr. 1) buvo rastas kratos metu ir tapo svarbiu \u012fkal\u010diu jos byloje.<\/p>\n
1940 m. persik\u0117l\u0117 \u012f Vilni\u0173. Iki 1942 m. mergai\u010di\u0173 gimnazijoje, 1942\u20131944 m. Vilniaus 2-ojoje valstybin\u0117je vidurin\u0117je amat\u0173 mokykloje, nuo 1944 m. kunigaik\u0161tien\u0117s Birut\u0117s (v\u0117liau pervadintos S. N\u0117ries vardu) gimnazijoje buvo vokie\u010di\u0173 kalbos mokytoja, aukl\u0117toja. Taip pat dirbo direktoriaus pavaduotoja Liaudies universitete ir d\u0117st\u0117 vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 suaugusiems. Ypa\u010d r\u016bpinosi mergai\u010di\u0173 dora bei i\u0161silavinimu, aktyviai dalyvavo karitatyvin\u0117je ir religin\u0117je ateitinink\u0173 veikloje.<\/p>\n
1946\u00a0m. buvo suimta, \u017eiauriai tardyta KGB kal\u0117jimo r\u016bsiuose Vilniuje. Karo tribunolas paskyr\u0117 10 met<\/span>\u0173 kal\u0117ti Rusijos lageriuose. \u010cia dirbo sunkiausius darbus: ties\u0117 gele\u017einkel\u012f, kirto mi\u0161k\u0105, dirbo statybose. Po paskutini\u0173 itin \u017eiauri\u0173 kankinim\u0173, buvo paguldyta \u012f psichiatrijos ligonin\u0119. Mir\u0117 ar buvo nu\u017eudyta Chabarovsko kra\u0161te 1955 m. pakeliui \u012f Lietuv\u0105. Ant to\u0161ies, popieriaus skiau\u010di\u0173 para<\/span>\u0161yta maldaknyg\u0117 1959 m. <\/span>buvo i\u0161leista JAV. Lietuvoje pir<\/span>m\u0105 kart\u0105 i\u0161leista pogrindyje 1964 m.<\/span><\/p>\n
2000\u00a0m. Kauno arkikatedroje bazilikoje \u0161v. Mi\u0161iomis prad\u0117tas Dievo tarnait\u0117s Adel\u0117s Dirsyt\u0117s beatifikacijos bylos procesas.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Okupacij\u0173 ir laisv\u0117s kov\u0173 muziejus<\/strong>
\nAuk\u0173 g. 2A, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Darbo laikas<\/strong>
\nIII\u2013VI: 10.00\u201318.00
\nVII: 10.00\u2013 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Likus 30 minu\u010di\u0173 iki muziejaus darbo laiko pabaigos bilietai neparduodami <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 +370 555 24569 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.genocid.lt\/muziejus\/<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”12″ id=”1616420341658-11-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Lipniunas\"<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipni\u016bnas (1905\u20131945)<\/strong><\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Dr\u0105sus pamokslininkas, savo gyvenimu liudij\u0119s Kristaus ties\u0105, jaunimo bi\u010diulis ir aukl\u0117tojas, \u0160tuthofo koncentracijos stovyklos kalini\u0173 kapelionas, li\u016bdin\u010di\u0173j\u0173 guod\u0117jas.<\/p>\n
Alfonsas Lipni\u016bnas gim\u0117 Talkoni\u0173 kaime, Pump\u0117n\u0173 vals\u010diuje, Panev\u0117\u017eio apskrityje, devyni\u0173 vaik\u0173 \u0161eimoje. Baig\u0119s prad\u017eios mokykl\u0105, Alfonsas nor\u0117jo t\u0119sti mokslus gimnazijoje, tod\u0117l \u2013 nenor\u0117damas pra\u0161yti t\u0117v\u0173 i\u0161laikymo \u2013 \u0117m\u0117 priva\u010diai rengti mokini\u0173 b\u016brel\u012f. \u0160i veikla leido ne tik pa\u010diam Alfonsui, bet ir kitiems jo broliams prad\u0117ti mokslus Panev\u0117\u017eio berniuk\u0173 gimnazijoje. Vis pasvarstydav\u0119s apie pa\u0161aukim\u0105, dienora\u0161tyje jis ra\u0161\u0117: \u201eGeriau b\u016bti geru kunigu negu blogu valdininku.\u201c<\/p>\n
Kai kun. A. Lipni\u016bnas baig\u0117 Kauno kunig\u0173 seminarij\u0105, vyskupas Kazimieras Paltarokas paskyr\u0117 j\u012f Panev\u0117\u017eio katedros vikaru ir vyskupijos jaunimo vadovu. Jam pavyko suburti socialin\u0117s \u0161alpos, labdaros b\u016brelius. Juose veikiantis jaunimas lank\u0117 gyvenan\u010dius prieglaudose, ligonius, da\u017enai nune\u0161davo maisto stokojantiems. Kun. Alfonsas taip pat telk\u0117 ateitininkus, pavasarininkus. V\u0117liau, vyskupo paragintas, i\u0161vyko studijuoti sociologijos \u012f Pranc\u016bzij\u0105.<\/p>\n
Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105, 1939 m. buvo paskirtas lektoriumi \u012f Panev\u0117\u017eio pedagogin\u012f institut\u0105. Perk\u0117lus institut\u0105, atvyko gyventi ir dirbti \u012f Vilni\u0173. \u0160alia kit\u0173 pareig\u0173, \u0117m\u0117 d\u0117styti pastoracin\u0119 teologij\u0105 ir sociologij\u0105 Vilniaus kunig\u0173 seminarijoje; tapo Vilniaus universiteto kapelionu, \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dios<\/a> pamokslininku. Nors sav\u0119s nelaik\u0117 geru oratoriumi, \u012f jo pamokslus Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dioje<\/a> ir \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje rinkosi \u012fvairi sostin\u0117s publika \u2013 tiek tikintys, tiek netikintys \u017emon\u0117s, lietuviai ir lenkai, moterys ir vyrai. B\u016bdamas pastabus ir atidus \u017emoni\u0173 poreikiams, 1941 m. \u012fk\u016br\u0117 Laisv\u0117s fond\u0105, kuris r\u016bpinosi per kar\u0105 nukent\u0117jusiais asmenimis, teik\u0117 \u0161alp\u0105, organizavo maisto davini\u0173 dalijim\u0105. Vilniuje jis globojo ateitinink\u0173 jaunim\u0105, buvo j\u0173 dvasinis vadovas ir veiklos iniciatorius.<\/p>\n
D\u0117l pamoksluose rei\u0161kiamo atviro nepritarimo nacistinei vald\u017eiai ir \u012ftakos jaunimui, raginimo nestoti \u012f nacistin\u0117s kariuomen\u0117s dalinius, kun. A. Lipni\u016bnas kartu su 46 lietuvi\u0173 inteligentais \u2013 profesoriais, ra\u0161ytojais, kunigais \u2013 buvo i\u0161ve\u017etas \u012f \u0160tuthofo koncentracijos stovykl\u0105.<\/p>\n
1945 m. kov\u0105, jau priart\u0117jus fronto linijai, kun. Alfonsui nepavyko sugr\u012f\u017eti \u012f t\u0117vyn\u0119. Kamuojamas lig\u0173 ir b\u016bdamas visi\u0161kai i\u0161sek\u0119s, kun. Alfonsas mir\u0117 Pucko miestelyje, Lenkijoje, netoli Gdansko. Tik 1989 m. rugs\u0117j\u012f jo palaikai perlaidoti Panev\u0117\u017eio katedros \u0161ventoriuje. Atsiminimai apie kun. Alfons\u0105 ir garsas apie jo \u0161ventum\u0105 prad\u0117jo sklisti po palaik\u0173 perlaidojimo. 2006 m. Panev\u0117\u017eio vyskupijoje prad\u0117ta beatifikacijos byla (postulatorius kun. Vitalijus Kodis). 2021 m. kun. A. Lipni\u016bno byla perduota \u0160ventojo Sosto \u0160vent\u0173j\u0173 skelbimo kongregacijai.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u0160v. Jono Krik\u0161tytojo ir \u0161v. Jono evangelisto ir apa\u0161talo ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/a>
\n\u0160v. Jono g. 12, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nRugs\u0117j\u012f\u2013gegu\u017e\u0119<\/strong>
\nII\u2013IV: 18.00 (koply\u010dioje)
\nV: 18.00 (studentams)
\nVII: 11.00, 13.00<\/p>\n
Bir\u017eel\u012f\u2013rugpj\u016bt\u012f<\/strong>
\nVII: 11.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto ansambl\u012f\u00a0www.muziejus.vu.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.lipniunas.com<\/a><\/p>\n
www.jonai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”13″ id=”1616421028942-12-7″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Helena<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Ses. Helena Majevska CSA (1902\u20131967)<\/strong><\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160v. Faustinos Kovalskos misijos t\u0119s\u0117ja, pirm\u0173j\u0173 Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 aukl\u0117toja ir ugdytoja, mistik\u0117 ir reg\u0117toja, pal. M. Sopo\u010dkos dvasin\u0117 mokin\u0117.<\/p>\n
Helena Majevska gim\u0117 1902 m. Podol\u0117je (dabartin\u0117 Ukraina). 1924 m. kartu su t\u0117vais persik\u0117l\u0117 \u012f Vilni\u0173. Vilniuje susipa\u017eino su Angel\u0173 seser\u0173 kongregacijos vienuol\u0117mis ir j\u0173 pavyzd\u017eio paskatinta 1933 m. \u012fstojo \u012f \u0161i\u0105 vienuolij\u0105. Jau nuo vaikyst\u0117s ses. Helena patyr\u0117 mistini\u0173 reg\u0117jim\u0173, kuriuose jai apsireik\u0161davo J\u0117zus Kristus. Da\u017en\u0117jant reg\u0117jimams, 1940 m. baland\u012f ji kreip\u0117si \u012f kun. Mykol\u0105 Sopo\u010dk\u0105, kad \u0161is pad\u0117t\u0173 jai suprasti jos mistines patirtis. Tuo metu kunigas jau buvo \u012fsitrauk\u0119s \u012f Dievo Gailestingumo misij\u0105, ra\u0161\u0117 straipsnius, r\u016bpinosi Dievo Gailestingumo sekmadienio \u012fteisinimu, kandida\u010di\u0173 \u012f Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 vienuolij\u0105 rengimu.<\/p>\n
1941 m. pirmoji kandidat\u0117 \u012f paties J\u0117zaus pra\u0161ymu kuriam\u0105 vienuolij\u0105, Jadvyga Osinska, siun\u010diama \u012f Pri\u010di\u016bnus (Vilniaus raj.), kad ses. Helena Majevska j\u0105 ugdyt\u0173 ir globot\u0173. Taip ses. Helena tapo pirm\u0173j\u0173 Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 ugdytoja ir dvasine vadove, glob\u0117ja. Kandidat\u0117s \u012f nauj\u0105j\u0105 vienuolij\u0105 da\u017enai atlikdavo rekolekcijas pas ses. Helen\u0105, ji r\u016bpinosi j\u0173 dvasiniu rengimu.<\/p>\n
Kun. M. Sopo\u010dkos paraginta ses. Helena, pana\u0161iai kaip \u0161v. Faustina, \u0117m\u0117 ra\u0161yti dienora\u0161t\u012f, kuriame apra\u0161\u0117 savo mistinius reg\u0117jimus, pokalbius su Dievu. Ji savo dienora\u0161\u010dio kitoms savo vienuolijos seserims neatskleid\u0117 ir apie j\u012f nepasakojo. Dienora\u0161\u010dio s\u0105siuviniai vienuolijos archyve buvo rasti jau po ses. Helenos mirties. 2020 m. ses. Helenos Majevskos dienora\u0161t\u012f, i\u0161verst\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161leido Katalik\u0173 pasaulio leidiniai.<\/p>\n
Po Antrojo pasaulinio karo, nors ir vyko Vilniaus kra\u0161to gyventoj\u0173 repatriacija \u012f Lenkij\u0105, ses. Helena kartu su kitomis Angel\u0173 seser\u0173 kongregacijos vienuol\u0117mis liko Vilniuje. \u010cia ji dirbo Antakalnyje veikusios lenki\u0161kos mokyklos sekretore. 1950 m. soviet\u0173 pareig\u016bnai are\u0161tavo ses. Helen\u0105 u\u017e antisovietin\u0119 veikl\u0105, kaltinimai r\u0117m\u0117si nelegali\u0173 kataliki\u0161k\u0173 leidini\u0173 platinimu ir neteis\u0117tu vienuoliniu gyvenimu. Teismo sprendimu ji buvo nuteista penkeriems metams tremties Karagandoje, Kazachstane. Po tremties gr\u012f\u017eo \u012f Vilni\u0173 ir \u010dia mir\u0117 1967 m. gruod\u012f. Palaidota Saltoni\u0161ki\u0173 kapin\u0117se.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Saltoni\u0161ki\u0173 kapin\u0117s
\n\u0104\u017euolyno g. 24<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/a>
\nTrak\u0173 g. 9, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”14″ id=”1616421033561-13-2″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Vanda<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Dievo tarnait\u0117 ses. Vanda Boni\u0161evska CSA (1907\u20132003)<\/strong><\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Mistik\u0117, pa\u017eym\u0117ta stigmomis \u2013 per nukry\u017eiavim\u0105 atsiv\u0117rusiomis J\u0117zaus k\u016bno \u017eaizdomis, \u2013 savo kan\u010di\u0105 aukojusi u\u017e dvasinink\u0173 ir vienuoli\u0173 atsivertim\u0105.<\/p>\n
Vanda buvo ketvirtas vaikas Helenos ir Pranci\u0161kaus Boni\u0161evski\u0173 \u0161eimoje, gyvenusi\u0173 dabartin\u0117s Baltarusijos teritorijoje, netoli Naugarduko. Visi vienuolika \u0161ios \u0161eimos vaik\u0173 buvo aukl\u0117jami religingai. Vienas i\u0161 vaikyst\u0117s prisiminim\u0173, para\u0161yt\u0173 V. Boni\u0161evskos dienora\u0161tyje, mena akimirk\u0105, kai su t\u0117vais \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 at\u0117jusi ji vis\u0105 laik\u0105 m\u0105st\u0117 apie tabernakulyje saugom\u0105 \u0160v\u010d. Sakrament\u0105: \u201eVarg\u0161as J\u0117zus, u\u017edarytas, kaip gi jam ten tur\u0117t\u0173 b\u016bti vieni\u0161a!\u201c B\u016btent pamaldumas Kristui, saugomam Eucharistijoje, ir da\u017enos adoracijos tapo svarbiu ir da\u017enu ses. Vandos dvasinio gyvenimo \u012fvykiu.<\/p>\n
1925 m. \u012fstojusi \u012f Angel\u0173 seser\u0173 kongregacij\u0105 Vilniuje, ses. Vanda am\u017einuosius \u012f\u017eadus dav\u0117 1933 m. Vilniaus Kalvarijose. Netrukus po to patyr\u0117 vien\u0105 i\u0161 dvasini\u0173 reg\u0117jim\u0173, kurio metu suprato \u2013 jos vienuolinis gyvenimas bus pa\u017eenklintas kan\u010dios akimirkomis, kurias ji turi aukoti u\u017e abejingus ir nuod\u0117mingus dvasininkus ir savo vienuolijos seseris. Ses. Vanda J\u0117z\u0173 vadino Meil\u0117s Kaliniu. B\u016btent i\u0161 Jo per \u00a0vien\u0105 mistin\u012f reg\u0117jim\u0105 ji i\u0161girdo, kaip da\u017enai J\u012f\u00a0 atmeta ir jo nesupranta savo artimiausi\u0173j\u0173 \u2013 kunig\u0173 ir vienuoli\u0173. Tokiu b\u016bdu ses. Vanda prisi\u0117m\u0117 \u012fsipareigojim\u0105 melstis u\u017e kunigus, vienuolius, j\u0173 intencija aukoti savo kan\u010di\u0105, pasninkauti.<\/p>\n
Ses. Vanda patyr\u0117 ne tik dvasinius reg\u0117jimus, bet ir ekstaz\u0117s akimirkas, jai atsiv\u0117r\u0117 stigmos. I\u0161 prad\u017ei\u0173 vidin\u012f skausm\u0105 tose k\u016bno vietose, kur Kristus tur\u0117jo \u017eaizdas, ji juto dar tik \u012fstojusi \u012f vienuolyn\u0105, o i\u0161ori\u0161kai stigmos tapo matomos 1934 m.<\/p>\n
Po am\u017ein\u0173j\u0173 \u012f\u017ead\u0173 ses. Vanda persik\u0117l\u0117 \u012f vienuolyno namus Pri\u010di\u016bnuose, netoli Vilniaus. Net ir tur\u0117dama galimyb\u0119 po karo i\u0161vykti \u012f Lenkij\u0105, ji liko Lietuvoje, pad\u0117jo kunigams, sl\u0117p\u0117 vienuolius, dvasininkus, slapta katekizavo vaikus. D\u0117l \u0161ios veiklos 1951\u20121956 m. ses. Vanda praleido tremtyje Sibire, kur stiprino kalini\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir vilt\u012f. Po repatriacijos gr\u012f\u017eo \u012f Lenkij\u0105 ir 2003 m. mir\u0117 Konstancino\u2013Jeziornoje.<\/p>\n
Buivyd\u017ei\u0173 \u0161v. Jurgio parapija kasmet vasar\u0105 rengia tradicin\u012f piligrimin\u012f \u017eyg\u012f \u201eAngel\u0173 seser\u0173 Vandos Boni\u0161evskos ir Helenos Majevskos p\u0117dsakais\u201c i\u0161 Buivyd\u017ei\u0173 kaimo \u012f Pri\u010di\u016bn\u0173 koply\u010di\u0105. 2020 m. lapkrit\u012f Var\u0161uvos arkivyskupijoje prad\u0117ta ses. V. Boni\u0161evskos beatifikacijos byla.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u0160v. Ignoto koply\u010dia Pri\u010di\u016bnuose<\/a><\/strong> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][\/tabbed_section][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row]\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3334,"parent":36,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-93","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/93","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=93"}],"version-history":[{"count":339,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/93\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8087,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/93\/revisions\/8087"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/36"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3334"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=93"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}