{"id":89,"date":"2017-11-30T12:14:42","date_gmt":"2017-11-30T12:14:42","guid":{"rendered":"http:\/\/cityofmercy.lt\/?page_id=89"},"modified":"2025-09-25T15:14:09","modified_gmt":"2025-09-25T12:14:09","slug":"sv-jono-pauliaus-ii-ojo-kelias","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/marsrutai\/sv-jono-pauliaus-ii-ojo-kelias\/","title":{"rendered":"\u0160v. Jono Pauliaus II-ojo kelias"},"content":{"rendered":"[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

\u0160v. Jono Pauliaus II kelias. <\/b>Popie\u017eiaus vizitui Lietuvoje atminti.<\/h4>\n[\/vc_column_text]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”2\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

19 Objekt\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

1050 Kilometr\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

30 Valand\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” centered_text=”true” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_raw_html]JTNDaWZyYW1lJTIwc3JjJTNEJTIyaHR0cHMlM0ElMkYlMkZ3d3cuZ29vZ2xlLmNvbSUyRm1hcHMlMkZkJTJGdSUyRjElMkZlbWJlZCUzRm1pZCUzRDFCZUlWNVBra1dBWlFxWmJTMGZYdVl1RFptbHVFUUtFZiUyMiUyMHdpZHRoJTNEJTIyMTAwJTI1JTIyJTIwaGVpZ2h0JTNEJTIyNTAwJTIyJTNFJTNDJTJGaWZyYW1lJTNF[\/vc_raw_html][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”atidaryti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-location-arrow” url=”https:\/\/drive.google.com\/open?id=1BeIV5PkkWAZQqZbS0fXuYuDZmluEQKEf&usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”spausdinti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-map” url=”https:\/\/drive.google.com\/file\/d\/1E8k-Jir4AecB2lGam7IgBH8O2UXypuLq\/view?usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

\u0160v. Jonas Paulius II \u2013 pirmasis Lietuv\u0105 aplank\u0119s popie\u017eius. Jo 1993 m. vizitas suteik\u0117 moralin\u0119 ir diplomatin\u0119 param\u0105 Lietuvai, atgavusiai nepriklausomyb\u0119, sustiprino tautos dvasi\u0105 ir vienyb\u0117s siek\u012f. Pagerbiant popie\u017ei\u0173, svarbiausios Lietuvos \u0161ventov\u0117s buvo sujungtos \u012f Jono Pauliaus II vardu pavadint\u0105 piligrimyst\u0117s keli\u0105. Juo keliaujant, aplankomos \u017eymiausios Lietuvos sakralin\u0117s vietos, pristatoma \u0161alies tik\u0117jimo istorija, ba\u017eny\u010di\u0173 menas, architekt\u016bra, tradicijos. \u012e \u0161\u012f keli\u0105 patenka penkios Vilniaus arkivyskupijos \u0161ventov\u0117s: Vilniaus arkikatedra, Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0117, Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia ir \u0160v. Teres\u0117s ba\u017eny\u010dia, Kalvarij\u0173 \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia su Kry\u017eiaus keliu ir Trak\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n

\u0160is piligriminis kelias veda per skirtingus Lietuvos regionus, tod\u0117l kvie\u010diame skirti laiko ir tam kra\u0161tui ar miestui pa\u017einti. Vis\u0105 mar\u0161rut\u0105 rekomenduotume apkeliauti per 7 dienas. Pateikiame vien\u0105 i\u0161 galim\u0173 variant\u0173.<\/p>\n

Pirma diena \u2013 Vilniaus miestas.
\nAntra diena \u2013 Trakai\u2013Piva\u0161i\u016bnai\u2013Marijampol\u0117.
\nTre\u010dia diena \u2013 Pa\u017eaislis ir Kauno miestas.
\nKetvirta diena \u2013 Klaip\u0117da ir paj\u016bris.
\nPenkta diena \u2013 \u017demai\u010di\u0173 Kalvarija\u2013Kry\u017ei\u0173 kalnas\u2013\u0160iauliai.
\n\u0160e\u0161ta diena \u2013 Tytuv\u0117nai\u2013\u0160iluva\u2013Krekenava.
\nSeptinta diena \u2013 Roki\u0161kis ir Auk\u0161taitijos kra\u0161tas.<\/p>\n

Vienos dienos kelionei galima pasirinkti svarbiausius \u0161io kelio objektus: pagrindin\u0119 Lietuvos \u0161ventov\u0119 \u2013 Vilniaus arkikatedr\u0105 bazilik\u0105, Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0119 (Vilnius), svarbiausias Marijos \u0161ventoves \u2013 Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010di\u0105 (Vilnius) ir \u0160iluvos bazilik\u0105 bei Apsirei\u0161kimo koply\u010di\u0105, Kry\u017ei\u0173 kaln\u0105 (\u0160iauli\u0173 r.).<\/p>\n

Oficiali \u0160v. Jono Pauliaus piligriminio kelio interneto svetain\u0117\u00a0www.piligrimukelias.lt<\/a>. Joje rasite i\u0161samius objekt\u0173 apra\u0161ymus ir vis\u0105 informacij\u0105, kurios reikia keliaujant \u0161iuo piligriminiu keliu.[\/vc_column_text]

<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>
\"\"<\/div><\/div>
<\/div><\/div>\n
\n\t\t

MAR\u0160RUTO OBJEKTAI<\/h2>

Apra\u0161ymas, nuotraukos, praktin\u0117 informacija<\/p><\/div>

<\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][tabbed_section style=”minimal” alignment=”center” spacing=”default” tab_color=”Accent-Color” cta_button_style=”accent-color” icon_size=”24″][tab icon_family=”none” title=”1″ id=”1485952760-1-17″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”562,6004,563,564,565,6612″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
LIETUVOS KRIK\u0160TAS<\/pre>\n
Vilniaus \u0161v. vysk. Stanislovo ir \u0161v. Vladislovo Arkikatedra Bazilika ir \u0161v. Kazimiero koply\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f mar\u0161rutus<\/strong> Gailestingumo kelio<\/a>, Marijos gerbimo viet\u0173<\/a>, Vilniaus \u0161vent\u0173j\u0173<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Istorin\u0119 kelion\u0119 Lietuvoje \u0161v. Jonas Paulius II prad\u0117jo malda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje primindamas, kad \u0161ioje \u0161ventov\u0117je plaka lietuvi\u0173 tautos \u0161irdis. Vilniaus arkikatedra yra viena seniausi\u0173 Lietuvos ba\u017eny\u010di\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 istoriniuose \u0161altiniuose ji pamin\u0117ta 1387-aisiais, Lietuvos krik\u0161to metais. \u0160v. Vladislovo (Vengrijos karaliaus ir glob\u0117jo) titulas katedrai suteiktas pagal to meto Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jogailos krik\u0161to vard\u0105. Centriniame altoriuje esantis paveikslas, nutapytas \u017eymaus lietuvi\u0173 dailininko Pranci\u0161kaus Smuglevi\u010diaus, vaizduoja kito Vilniaus katedros glob\u0117jo Krokuvos vyskupo \u0161v. Stanislovo mirt\u012f. Pasakojama, kad jis kritikavo Lenkijos karaliaus Boleslovo II nederam\u0105 \u017eiaurum\u0105 bei amoral\u0173 elges\u012f ir galiausiai atskyr\u0117 Boleslov\u0105 II nuo Ba\u017eny\u010dios. Karalius vyskup\u0105 nu\u017eud\u0117 per \u0161v. Mi\u0161ias.<\/p>\n
Per daugiau nei 600 met\u0173 ne kart\u0105 perstatyta Katedra dabartin\u0119 neoklasicistinio stiliaus i\u0161vaizd\u0105 \u012fgavo XIX a. prad\u017eioje (architektas Laurynas Gucevi\u010dius). Sovietiniu laikotarpiu (1949\u20131988) Arkikatedra buvo u\u017edaryta, joje ilg\u0105 laik\u0105 veik\u0117 Vilniaus paveiksl\u0173 galerija. Tik 1988 m. ji gr\u0105\u017einta tikintiesiems ir i\u0161kilmingai at\u0161ventinta, \u012f j\u0105 taip pat sugr\u0105\u017eintos \u0161v. Kazimiero \u2013 Lietuvos ir jaunimo glob\u0117jo relikvijos, gerbiamos puo\u0161nioje \u0160v. Kazimiero koply\u010dioje, kuri yra vienas i\u0161 vertingiausi\u0173 baroko paminkl\u0173 Lietuvoje. Katedra pastatyta XVII a. I pus\u0117je, gausiai papuo\u0161ta marmuru, stiuko lipdiniais, freskomis. De\u0161in\u0117je navoje esan\u010dioje Go\u0161taut\u0173 koply\u010dioje gerbiamas \u0160v. Mykolo Dievo Motinos,<\/b>\u00a0arba Sapieg\u0173 Madonos, paveikslas, d\u0117l daugyb\u0117s tikin\u010di\u0173j\u0173 patiriam\u0173 maloni\u0173 1750 m. kar\u016bnuotas popie\u017eiaus palaimintomis kar\u016bnomis. Katedroje buvo \u012frengta 11 koply\u010di\u0173, o \u0161iandien melstis pritaikytos \u0161e\u0161ios. Be anks\u010diau min\u0117t\u0173 de\u0161in\u0117je navoje \u012frengt\u0173 \u0161v. Kazimiero ir Go\u0161taut\u0173 koply\u010di\u0173 piligrimai gali melstis \u0160v\u010d. Sakramento ir Tremtini\u0173 koply\u010diose, o kairin\u0117je navoje \u2013 \u0160v. Vladislovo ir Valavi\u010di\u0173 koply\u010diose.<\/p>\n
Arkikatedros po\u017eemiuose buvo laidojami Lietuvos Did\u017eiajai Kunigaik\u0161tystei nusipeln\u0119 didikai, valdovai, vyskupai ir kapitulos nariai. Karali\u0161kajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Aleksandras Jogailaitis, karalien\u0117s Barbora Radvilait\u0117 ir El\u017ebieta Habsburgait\u0117,\u00a0valdovo Vladislovo IV Vazos \u0161irdis. 1985 m. atrastas arkikatedros lobynas. Tai Lietuvos auksakalyst\u0117s \u0161edevrai, kurie 1939 m. ruden\u012f, prasid\u0117jus karui, paskubomis pasl\u0117pti ni\u0161oje tarp Go\u0161taut\u0173 ir dabartin\u0117s Tremtini\u0173 koply\u010dios. \u0160iandien arkikatedros lobynas eksponuojamas\u00a0Ba\u017enytinio paveldo muziejuje<\/a>.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Katedros a. 2, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Katedra atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.00\u201319.00
\nPamald\u0173 metu ekskursijos ne\u012fleid\u017eiamos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 8.00, 17.30
\nVII: 8.00, 9.00, 10.00, 11.15, 12.30, 17.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lotyn\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 18.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Informacija apie katedros po\u017eemi\u0173 lankym\u0105:<\/strong>
\nBa\u017enytinio paveldo muziejus<\/a>
\n+370 600 12080
\nkatedrospozemiai@bpmuziejus.lt
\nwww.bpmuziejus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v. Kazimiero \u0161vent\u0117<\/a>\u00a0\u2013 Kovo 4 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.katedra.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”2″ id=”1486309728902-1-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”576,6596,575,578,577″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
EUROPOS MARIJOS \u0160VENTOVI\u0172 TINKLAS<\/pre>\n
Au\u0161ros Vart\u0173 Gailestingumo Motinos koply\u010dia ir \u0160v. Teres\u0117s ba\u017eny\u010dia<\/b><\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Objektas taip pat patenka \u012f<\/strong> Gailestingumo kelio<\/a> ir Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Vizito Lietuvoje metu \u0161v. Jonas Paulius II Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dioje kalb\u0117jo ro\u017einio mald\u0105. Vienoje kalboje jis prisimin\u0117, kad t\u0105 akimirk\u0105, kai buvo i\u0161rinktas \u012f Apa\u0161talo Petro sost\u0105, nuskub\u0117jo melstis \u012f Gailestingumo Motinos koply\u010di\u0105 Vatikano Bazilikos po\u017eemyje. Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia yra viena seniausi\u0173 ir svarbiausi\u0173 piligrimyst\u0117s viet\u0173 Lietuvoje. XVIII a. pabaigoje lietuviams ir lenkams ji tapo kovos u\u017e laisv\u0119 ir valstybingum\u0105 simboliu. Vilnie\u010diai Au\u0161ros Vart\u0173 Marij\u0105 gerb\u0117 kaip miesto glob\u0117j\u0105. \u0160v. Jonas Paulius II kalb\u0117jo, kad \u201e\u0161ie Vartai tapo ypatinga susitikim\u0173 su Kristaus ir Ba\u017eny\u010dios Motina, viso kra\u0161to tikin\u010di\u0173j\u0173 vienyb\u0117s vieta. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 krik\u0161\u010dionys susiburia, kad Mergel\u0117s Marijos akivaizdoje kaip broliai ir seserys pasidalyt\u0173 tuo pa\u010diu tik\u0117jimu, viena viltimi ir tikr\u0105ja meile.\u201c<\/p>\n
Gotikinio stiliaus Au\u0161ros vartai yra vieninteliai i\u0161lik\u0119 XVI a. statytos Vilniaus gynybin\u0117s sienos vartai. Gailestingumo Motinos paveikslas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo \u012ftaisytas lauke ant vart\u0173 \u0161alia i\u0161orin\u0117je pus\u0117je kab\u0117jusio \u201ePasaulio I\u0161ganytojo\u201c atvaizdo. XVII a. \u012f Vilni\u0173 atvyk\u0119 basieji karmelitai gynybiniame vart\u0173 bok\u0161te pastat\u0117 koply\u010di\u0105 ir \u012f j\u0105 perk\u0117l\u0117 \u017emoni\u0173 gerbiam\u0105 paveiksl\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012f koply\u010di\u0105 buvo galima patekti tik i\u0161 vienuolyno sodo, o pasaulie\u010diai meld\u0117si lauke. Galerija maldininkams buvo pastatyta XVIII a. pabaigoje, o XIX a. viduryje \u012f\u0117jimas \u012f koply\u010di\u0105 tapo atviras visiems tikintiesiems. Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia tapo vienu did\u017eiausi\u0173 Vilniaus karmelit\u0173 palikimu.<\/p>\n
Marijos paveikslas nutapytas XVII a. prad\u017eioje ant \u0105\u017euolini\u0173 lent\u0173 skydo pagal Nyderland\u0173 dailininko Martino de Voso pavyzd\u012f. Tai vienas i\u0161 nedaugelio Marijos paveiksl\u0173 be K\u016bdikio. Jame galima \u012f\u017evelgti ir angelo \u017einios klausan\u010di\u0105 Mergel\u0119, ir nuod\u0117mingus \u017emones prie \u0161irdies glaud\u017eian\u010di\u0105 Gailestingumo Motin\u0105. 1927 m. Marija vainikuota popie\u017eiaus Pijaus XI pa\u0161ventintomis kar\u016bnomis ir jai suteiktas\u00a0 Gailestingumo Motinos titulas.<\/p>\n
Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia \u012ftraukta \u012f Europos Marijos \u0161ventovi\u0173 tinkl\u0105, jungiant\u012f 20 svarbiausi\u0173 Europos Marijos \u0161ventovi\u0173. \u0160alia Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dios stovinti \u0160v. Teres\u0117s ba\u017eny\u010dia yra viena \u017eymiausi\u0173 v\u0117lyvojo baroko bebok\u0161\u010di\u0173 \u0161ventovi\u0173 Lietuvoje. Baigta statyti ir pa\u0161ventinta\u00a0 1654 m. ba\u017eny\u010dia priklaus\u0117 basiesiems karmelitams, kuri\u0173 vienuolyno pastatai buvo i\u0161sid\u0117st\u0119 prie Vilniaus miesto gynybin\u0117s sienos trij\u0173 kvartal\u0173 teritorijoje. \u0160iandien tai \u2013 vienintel\u0117 i\u0161 trij\u0173 i\u0161likusi\u0173 karmelit\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, veikusi\u0173 Vilniuje. 1760\u20131764 m. Vilniaus dailininkas Motiejus Slu\u0161\u010dianskis nutap\u0117 \u0161v. Teres\u0117s gyvenim\u0105 ir veikl\u0105 bei bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 ordino dvasingum\u0105 vaizduojan\u010dias freskas ir iliuzinius altorius. Centrinio altoriaus paveiksle vaizduojama \u0161v. Teres\u0117s ekstaz\u0117s patirtis, kai jos \u0161ird\u012f angelas perv\u0117r\u0117 Dievo meil\u0117s str\u0117le.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Au\u0161ros Vart\u0173 g. 14, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Koply\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios<\/strong>
\nKoply\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 9.00
\nVII: 9.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Koply\u010dioje (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Ba\u017eny\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00
\nVII: 11.00, 18.00
\nPirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f ir \u0161e\u0161tadien\u012f 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Ba\u017eny\u010dioje (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 17.00
\nVII: 9.00, 13.00, 17.00
\nPirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f ir \u0161e\u0161tadien\u012f 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nAu\u0161ros Vart\u0173 Gailestingumo Motinos Globos atlaidai<\/a>\u00a0\u0161ven\u010diami a\u0161tuonias dienas t\u0105 savait\u0119, \u012f kuri\u0105 patenka lapkri\u010dio 16 diena.
\nGailestingumo Motinos ma\u017eieji atlaidai \u2013 kiekvieno m\u0117nesio 16 dien\u0105. \u0160v. Mi\u0161ios lietuvi\u0173 k. \u2013 12.00, lenk\u0173 k. \u2013 10.00. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.ausrosvartai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”3″ id=”1486310074412-2-8″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6606,482,6605,6604″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
VILNIUS - GAILESTINGUMO MIESTAS<\/pre>\n
Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0117<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\u0160ventov\u0117 taip pat patenka \u012f<\/strong> Gailestingumo kelio<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0117je gerbiamas pirmasis Vilniuje nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas. Paveiksl\u0105 1935 m. pagal \u0161v. Faustinos reg\u0117jimus Vilniuje nutap\u0117 dailininkas Eugenijaus Kazimirovskis. Aprei\u0161kimuose seseriai Faustinai J\u0117zus kalb\u0117jo: \u201ePa\u017eadu, kad ta siela, kuri garbins \u0161\u012f paveiksl\u0105, nepra\u017eus. Taip pat pa\u017eadu jau \u010dia, \u017eem\u0117je, pergal\u0119 prie\u0161 prie\u0161us, ypa\u010d mirties valand\u0105. A\u0161 pats j\u0105 ginsiu kaip savo garb\u0119.\u201c<\/p>\n
Vizito Lietuvoje metu \u0161v. Jonas Paulius II meld\u0117si prie \u0161io paveikslo, kai jis dar buvo \u0160ventosios Dvasios ba\u017eny\u010dioje. Kalb\u0117damas tikintiesiems, popie\u017eius ragino, nepaisant nieko, stengtis b\u016bti dangi\u0161kojo T\u0117vo vaikais, pasiaukojusiais \u012esik\u016bnijusio \u017eod\u017eio mokiniais ir klusniais \u0160ventosios Dvasios \u012frankiais: \u201eTokiu Dievo \u012frankiu buvo \u0161v. Faustina, kuri pasitik\u0117jo jai apsirei\u0161kusio I\u0161ganytojo \u017eod\u017eiais ir i\u0161pild\u0117 Jo pra\u0161ym\u0105 nutapyti paguod\u0105 ir ramyb\u0119 \u017emon\u0117ms teiksiant\u012f paveiksl\u0105.\u201c<\/p>\n
Dabartin\u0117je Gailestingumo \u0160ventov\u0117s vietoje XV\u2013XVI a. stov\u0117jo pirmoji \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia. XVIII a. ba\u017eny\u010dia buvo perstatyta, priklaus\u0117 Vilniaus universitetui. 1821 m. caro vald\u017eia \u0161ventov\u0119 pavert\u0117 Apsirei\u0161kimo cerkve, 1920 m. ji v\u0117l atiteko katalikams. 1946\u20131947 m. ba\u017eny\u010dioje dirbo \u0161v. Faustinos nuod\u0117mklausys pal. M. Sopo\u010dka. Po Antrojo pasaulinio karo soviet\u0173 vald\u017eia ba\u017eny\u010di\u0105 u\u017edar\u0117. 2004 m. kovo 8 d. dekretu kardinolas Audrys Juozas Ba\u010dkis \u012fsteig\u0117 Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0119 ir \u012f jos centrin\u012f altori\u0173 buvo perkeltas Dievo Gailestingumo paveikslas.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Dominikon\u0173 g. 12. Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 \u0160ventov\u0117 atidaryta ir \u0160v\u010d. Sakramento adoracija vyksta vis\u0105 par\u0105. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 10.00, 12.00, 20.00
\nVII: 10.00, 12.00, 18.00, 20.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VII: 16.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (pranc\u016bz\u0173 k.)<\/strong>
\nAukojamos pirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Gailestingumo vainik\u0117lis kalbamas kasdien 12.45, 15.00 (lietuvi\u0173 k.), 15.40 (lenk\u0173 k.) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nDievo Gailestingumo i\u0161kilm\u0117 (Gailestingumo sekmadienis) \u2013 pirmasis sekmadienis po \u0161v. Velyk\u0173
\nDievo Gailestingumo savait\u0117<\/a>\u00a0\u2013 nuo antrosios Velyk\u0173 dienos iki Gailestingumo sekmadienio
\nKiekvienas penktadienis \u2013 ma\u017eoji \u0161ventov\u0117s i\u0161kilm\u0117 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.gailestingumas.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”4″ id=”1486310529652-3-1″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”544,545,1163,546″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
JERUZAL\u0116 VILNIUJE<\/pre>\n
\u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia ir Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelias<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f<\/strong> Dominikon\u0173 kelio Vilniuje<\/a>, Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelio<\/a> ir Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rutus.[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelias, sakralinis architekt\u016brinis ansamblis, yra vienas did\u017eiausi\u0173 Europos Kry\u017eiaus keli\u0173. Vis\u0105 kompleks\u0105 sudaro \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia ir 35 stotys. \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia yra pagrindin\u0117 Sekmini\u0173 \u0161ventimo vieta Vilniaus arkivyskupijoje.<\/p>\n
Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelias oficialiai pa\u0161ventintas 1669 m. d\u0117kojant Dievui u\u017e pergal\u0119 prie\u0161 Rusijos kariuomen\u0119, kelet\u0105 met\u0173 niokojusi\u0105 Vilniaus kra\u0161t\u0105. 1772 m. \u0161ia vieta besir\u016bpinantys Vilniaus \u0160ventosios Dvasios vienuolyno dominikonai, remiami didik\u0173 ir i\u0161kili\u0173 dvasinink\u0173, pastat\u0117 \u010dia \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010di\u0105 ir 20 nauj\u0173 koply\u010di\u0173. Iki XX a. ansamblis keit\u0117si ma\u017eai. Daugiau nuostoli\u0173 padar\u0117 tik Napoleono kariuomen\u0117 ir sovietmetis. Sovietin\u0117s vald\u017eios \u012fsakymu 1962 m. per vien\u0105 nakt\u012f susprogdintos beveik visos Kry\u017eiaus kelio stotys, ta\u010diau tai nesustabd\u0117 \u017emoni\u0173 pamaldumo Kristaus kan\u010diai. Kalvarij\u0173 keli\u0105 eidavo slapt\u0173 vienuolij\u0173 nariai ir tikin\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117s. Kry\u017eiaus kelio sto\u010di\u0173 atstatymas prad\u0117tas tik atgavus Lietuvos nepriklausomyb\u0119 ir u\u017ebaigtas 2002 m. Dabartin\u012f 7 km ilgio keli\u0105 sudaro 35 stotys.<\/p>\n
\u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia yra kompozicinis ir id\u0117jinis Vilniaus Kalvarij\u0173 centras. Auk\u0161ta kalva, ant kurios pastatyta ba\u017eny\u010dia, Kalvarij\u0173 topografijoje atitinka Golgotos kaln\u0105. Didysis altorius, dar vadinamas Nukry\u017eiuotojo, yra svarbiausia Kry\u017eiaus kelio stotis, skirta I\u0161ganytojo mir\u010diai ant Kry\u017eiaus pamin\u0117ti. Altoriuje esan\u010di\u0105 Nukry\u017eiuotojo fig\u016br\u0105 tikintieji laiko stebuklinga. Sopulingosios Dievo Motinos altoriuje po stikliniu gaubtu i\u0161statyta \u0160v. Kry\u017eiaus relikvija. Ba\u017eny\u010dios sienas ir skliautus puo\u0161ia \u012fsp\u016bdingos XVIII a. pabaigos freskos.<\/p>\n
Kairin\u0117s navos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos altoriuje gerbiamas \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Sopulingosios paveikslas. Vir\u0161 Gailestingojo J\u0117zaus paveikslo yra dominikon\u0173 ba\u017eny\u010dioms b\u016bdingas XVII a. sukurtas Ro\u017einio \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos paveikslas. Kairin\u0117je navoje yra dominikon\u0173 laikus menantis \u0161v. Hiacinto (Jackaus) altorius.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Kalvarij\u0173 g. 329, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaroma likus valandai iki \u0161v. Mi\u0161i\u0173. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 7.00, 19.00
\nVI: 19.00
\nVII: 10.30 (vaikams), 12.00, 16.00 (jaunimui) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 13.00, 18.00
\nVII: 7.00, 9.00, 13.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nSekmin\u0117s<\/a>
\n\u0160v. Kry\u017eiaus relikvijos pagerbimas \u2013 kiekvieno m\u0117nesio 14 dien\u0105
\nKry\u017eiaus keli\u0105 einantiems maldininkams atlaidai suteikiami nuo pirmojo gegu\u017e\u0117s m\u0117nesio sekmadienio iki rugs\u0117jo 14 dienos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 info@vilniauskalvarijos.lt <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.vilniauskalvarijos.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”5″ id=”1486310784537-4-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”629,284,632,504,262″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
DIEVO MOTINA \u2013 LIETUVOS GLOB\u0116JA<\/pre>\n
Trak\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo bazilika<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Bazilika patenka \u012f mar\u0161rutus:<\/strong> \u0160v. Jono Pauliaus II kelias<\/a>, Marijos gerbimo vietos<\/a>[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160v. Jonas Paulius II pasi\u017eym\u0117jo ypatingu pamaldumu Dievo Motinai. Savo \u0161\u016bkiu jis pasirinko meil\u0117s ir i\u0161tikimyb\u0117s \u0160v\u010d. Mergelei Marijai i\u0161pa\u017einim\u0105 \u201eTotus tuus\u201c (visas tavo). Trak\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos apsilankymo ba\u017eny\u010dia, kurios altori\u0173 puo\u0161ia malon\u0117mis gars\u0117jantis Trak\u0173 Dievo Motinos \u2013 Lietuvos glob\u0117jos paveikslas, liudija gil\u0173 lietuvi\u0173 pamaldum\u0105 Marijai. Tai pirmasis Lietuvoje 1718 m. rugs\u0117jo 4 d. popie\u017eiaus kar\u016bnomis vainikuotas Marijos atvaizdas, kuriam suteiktas Ligoni\u0173 U\u017etar\u0117jos titulas.<\/p>\n
Ba\u017eny\u010dia pastatyta Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto iniciatyva 1409 m. ir jai suteiktas \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo pas El\u017ebiet\u0105 titulas. Krik\u0161\u010dioni\u0161koje tradicijoje \u0161is \u012fvykis suvokiamas kaip senosios ir naujosios sandoros susitikimas. XV a. ba\u017eny\u010dios vidaus sienos buvo puo\u0161tos bizantinio stiliaus tapyba, pirmieji jos fragmentai atidengti 2006 metais. Freskose vaizduojamos Senojo ir Naujojo Testament\u0173 scenos. \u0160ioje ba\u017eny\u010dioje nuo seno itin gerbta ro\u017einio malda, tod\u0117l prie \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 pilioriaus \u012frengto \u0161oninio Ro\u017einio \u0161v\u010d. Mergel\u0117s Marijos altoriaus \u012fkomponuotas XVII a. nutapytas paveikslas \u201eRo\u017einio Dievo Motina su \u0161v. Dominyku ir \u0161v. Kotryna Sieniete\u201c. Ba\u017eny\u010dia niekada nebuvo u\u017edaryta, perduota kitai konfesijai ar naudota ne pagal paskirt\u012f, tod\u0117l ji yra unikalus tik\u0117jimo ir Lietuvos kult\u016bros istorijos paminklas, saugantis \u0161e\u0161i\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 Ba\u017eny\u010dios ir dail\u0117s paveld\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiojo altoriaus paveiksle vaizduojama bizantiniu stiliumi nutapyta Dievo Motina Hodegetria (i\u0161 gr. k. kelrod\u0117). Ant jos kairio kelio s\u0117di purpurine tunika vilkintis Vaikelis J\u0117zus, kair\u0117je rankoje laikantis knyg\u0105, o de\u0161in\u0119 tiesiantis link Motinos laikomos tris ro\u017einio sl\u0117pinius simbolizuojan\u010dios tri\u017eied\u0117s ro\u017e\u0117s. Paveikslas glaud\u017eiai siejamas su kunigaik\u0161\u010dio Vytauto atminimu. XVII a. \u012fra\u0161as kitoje paveikslo pus\u0117je skelbia, kad j\u012f Vytautui krik\u0161to proga padovanoj\u0119s Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Primindamas Vytaut\u0105 ir jo didingus laikus, \u0161is Marijos atvaizdas stiprino taut\u0105, tod\u0117l prie jo melstis keliavo auk\u0161\u010diausieji valstyb\u0117s valdovai, didikai, \u017emoni\u0173 procesijos atvykdavo i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 viet\u0173.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Birut\u0117s skg. 5, Trakai<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 9.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00
\nVII: 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 17.00
\nVII: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Akatistas Dievo Motinos garbei giedamas pirm\u0105j\u012f m\u0117nesio sekmadien\u012f \u2013 11.20 (lietuvi\u0173 k.) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 atlaidai (\u017dolin\u0117) \u2013 rugpj\u016b\u010dio 15 d.
\nDievo Motinos Gimimo atlaidai (Trakin\u0117s)<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 trakubazilika.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”6″ id=”1486311871860-6-9″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”669,667,668,666″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u017dOLIN\u0116S ATLAID\u0172 TRADICIJA<\/pre>\n
Piva\u0161i\u016bn\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Piva\u0161i\u016bn\u0173 ba\u017eny\u010dioje gerbiamas malon\u0117mis gars\u0117jantis \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos paveikslas. 1988 metais kardinolas Vincentas Sladkevi\u010dius paveiksl\u0105 vainikavo \u0161v. Jono Pauliaus II pa\u0161ventintomis kar\u016bnomis ir suteik\u0117 jam Dievo Motinos Nuli\u016bdusi\u0173j\u0173 Paguodos titul\u0105. Tai vienas garsiausi\u0173 piligrim\u0173 centr\u0173 Lietuvoje. \u010cia i\u0161kilmingai vis\u0105 a\u0161tuondien\u012f \u0161ven\u010diami \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 \u2013 \u017dolin\u0117s atlaidai.<\/p>\n
Pagrindiniame altoriuje gerbiam\u0105 Dievo Motinos su K\u016bdikiu paveiksl\u0105 XVII am\u017eiaus viduryje nutap\u0117 ne\u017einomas Lietuvos dailininkas ant bukmed\u017eio lenteli\u0173. Manoma, kad paveiksl\u0105 nutapyti u\u017esak\u0117 pirmosios ba\u017eny\u010dios fundatorius Seimo narys Jonas Klockis. Paveiksle vaizduojama mantija apsisiautusi Marija, de\u0161ine ranka apgl\u0117busi ant jos keli\u0173 s\u0117dint\u012f K\u016bdik\u012f, o kair\u0117je laikanti skeptr\u0105. Menotyrinink\u0173 teigimu, Piva\u0161i\u016bn\u0173 Dievo Motina yra garsiausio Sen\u0173j\u0173 Trak\u0173 benediktin\u0173 ba\u017eny\u010dios \u0160v\u010d. Mergel\u0117s paveikslo kopija.<\/p>\n
Dabartin\u0117je vietoje stovinti ba\u017eny\u010dia yra tre\u010dia, pastatyta benediktin\u0173 pastangomis 1825 metais. Tai Lietuvos medin\u0117s sakralin\u0117s klasicizmo architekt\u016bros paminklas. Savo architekt\u016brin\u0117mis formomis ba\u017eny\u010dia primena Vilniaus arkikatedr\u0105. Kair\u0117je esan\u010dios koply\u010dios altoriuje yra garsaus skulptoriaus Kazimiero Jelskio i\u0161dro\u017eta Nukry\u017eiuotojo skulpt\u016bra, de\u0161in\u0117je koply\u010dioje pastatytas vieno i\u0161 ba\u017eny\u010dios glob\u0117j\u0173 \u2013 \u0160v. Jono Krik\u0161tytojo altorius, kairin\u0117je navoje \u2013 kito \u0161ios ba\u017eny\u010dios glob\u0117jo \u0160v. Benedikto altorius, primenantis ir \u0161ios ba\u017eny\u010dios statytoj\u0173 ir ilgame\u010di\u0173 \u0161eiminink\u0173 benediktin\u0173 paveld\u0105.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Piva\u0161i\u016bnai, Alytaus r.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 9.00, 17.00 (spalio m\u0117n.), 19.00 (gegu\u017e\u0117s ir bir\u017eelio m\u0117n.)
\nVI: 10.00
\nVII: 10.00, 12.00 (Advento metu 9.00 ir 12.00)
\nKiekvieno m\u0117nesio 15 d.: 10.00 ir 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v\u010d. M. Marijos, Nuli\u016bdusi\u0173j\u0173 Paguodos \u2013 kiekvieno m\u0117n. 15 d.
\n\u0160v. Jono Krik\u0161tytojo \u2013 bir\u017eelio 24 d.
\n\u0160v\u010d. M. Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 (\u017dolin\u0117s) \u2013 rugpj\u016b\u010dio 15 d. (a\u0161tuondienis t\u0119siasi iki rugpj\u016b\u010dio 22 d.)
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Gimimo \u2013 rugs\u0117jo 8 d. (\u0161ven\u010diami artimiausi\u0105 \u0161iai dienai sekmadien\u012f) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.pivasiunai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”7″ id=”1486311889086-7-3″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”670,671″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
MARIJONAI IR PAL. JURGIS MATULAITIS<\/pre>\n
Marijampol\u0117s \u0161v. Arkangelo Mykolo bazilika<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Marijampol\u0117s miestas glaud\u017eiai susij\u0119s su Marijon\u0173 vienuolija. Nuo \u0161ios vienuolijos glob\u0117jos Mergel\u0117s Marijos XVII am\u017eiaus viduryje ir kilo miesto pavadinimas. Marijon\u0173 r\u016bpes\u010diu buvo pastatyta dabartin\u0117 m\u016brin\u0117 neobarokin\u0117 ba\u017eny\u010dia, pa\u0161ventinta 1824 metais. Jai suteiktas vienuolijos glob\u0117jo \u0161v. arkangelo Mykolo titulas. Pal. Jurgis Matulaitis yra itin svarbi asmenyb\u0117 marijon\u0173 kongregacijos istorijoje, kadangi XX\u00a0a. prad\u017eioje jis atgaivino caro vald\u017eios represij\u0173 itin smarkiai paveikt\u0105 ir beveik sunykusi\u0105 vienuolij\u0105. Taigi tarpukariu marijonai v\u0117l klest\u0117jo Marijampol\u0117je \u2013 tur\u0117jo savo vienuolyn\u0105, buvo \u012fsteig\u0119 gimnazij\u0105, spaustuv\u0119, bibliotek\u0105 (vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 Lietuvoje) taip pat sodininkyst\u0117s, dar\u017eininkyst\u0117s bei \u012fvairi\u0173 amat\u0173 \u012fmoni\u0173.<\/p>\n
Po Antrojo pasaulinio karo sovietams sugriovus Vilkavi\u0161kio katedr\u0105, Marijampol\u0117s \u0160v. arkangelo Mykolo ba\u017eny\u010dia 1944\u20131949 m. ir 1989\u20131998 m. buvo prokatedra. 1992 m., atsi\u017evelgiant \u012f \u0161ios ba\u017eny\u010dios istorin\u0119 svarb\u0105, jai suteiktas ma\u017eosios bazilikos titulas.<\/p>\n
Marijampol\u0117s \u0160v. arkangelo Mykolo bazilikoje ilsisi 1987 m. \u0161v. Jono Pauliaus II palaimintuoju paskelbto Vilniaus arkivyskupo Jurgio Matulai\u010dio (1871\u20131927) palaikai. Vyskupas daug prisid\u0117jo stiprinant Lietuvos ir \u0160ventojo Sosto santykius, steigiant Lietuvos ba\u017enytin\u0117s provincij\u0105 ir rengiant konkordat\u0105, buvo vienas i\u0161 ateitininkijos pradinink\u0173.<\/p>\n
Ypa\u010d daug maldinink\u0173 susirenka per pagrindin\u012f palaimintojo Jurgio liturgin\u012f min\u0117jim\u0105 ir per kasmet liepos m\u0117nes\u012f Marijampol\u0117je i\u0161kilmingai \u0161ven\u010diamus Pal. Jurgio Matulai\u010dio atlaidus. Netoli esan\u010dioje palaimintojo t\u0117vi\u0161k\u0117je L\u016bgin\u0117je pastatyta Pal. Jurgio Matulai\u010dio koply\u010dia. \u012e L\u016bgin\u0119 organizuojami maldingi \u017eygiai, vyksta dvasinio ugdymo renginiai jaunimui. Bazilikoje tikintieji taip pat gerbia sen\u0105 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos su Vaikeliu (Vaizb\u016bni\u0161k\u0117s) paveiksl\u0105, pirmojoje XVIII a. prad\u017eios medin\u0117je ba\u017eny\u010dioje kab\u0117jus\u012f did\u017eiajame altoriuje.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dios g. 3, Marijampol\u0117<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 10.00\u201318.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 7.30, 18.00
\nVII: 8.00, 9.30
\nKiekvieno m\u0117nesio 12 dien\u0105 12.00 pal. Jurgio Matulai\u010dio MIC koply\u010dioje. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai\u00a0<\/strong>
\nLiturginis Pal. Jurgio Matulai\u010dio min\u0117jimas \u2013 sausio 27 d.
\nPal. Jurgio Matulai\u010dio atlaid\u0173 a\u0161tuondienis (beatifikacijos diena) \u2013 liepos 12 d. (a\u0161tuondienis prasideda t\u0105 liepos m\u0117nesio savait\u0119, kurioje yra liepos 12 d)
\n\u0160v. Antano Paduvie\u010dio atlaidai \u2013 bir\u017eelio 13 d.
\n\u0160v. arkangelo\u00a0Mykolo atlaidai \u2013 rugs\u0117jo 29 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.marijampolesbazilika.lt\/<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”8″ id=”1486311905674-8-3″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”672,673″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
ISTORIN\u0116 LIETUVOS \u0160VENTOV\u0116<\/pre>\n
Kauno \u0160v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Povilo arkikatedra bazilika<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Vizito Lietuvoje metu prie\u0161 susitikim\u0105 su Lietuvos jaunimu \u012f Kauno arkikatedr\u0105 asmeni\u0161kai pasimelsti at\u0117jo \u0161v. Jonas Paulius II. 2013 m., minint Arkikatedros bazilikos 600 met\u0173 jubiliej\u0173, Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanis\u0142awas Dziwiszas Arkikatedrai padovanojo \u0161v. Jono Pauliaus II relikvij\u0105, kviesdamas Ba\u017eny\u010dios ir visos lietuvi\u0173 tautos r\u016bpes\u010dius pavesti (tuomet palaimintajam) Jonui Pauliui II, pra\u0161ant jo u\u017etarimo. Relikvija gerbiama viename i\u0161 \u0161onini\u0173 altori\u0173, kuriame pakabintas ir \u0161v. Jono Pauliaus II atvaizdas, pa\u0161ventintas 2014 m. pavasar\u012f, kai popie\u017eius buvo paskelbtas \u0161ventuoju.<\/p>\n
Kauno arkikatedra bazilika yra viena seniausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 \u0161ventovi\u0173 Lietuvoje. Manoma, kad dabartin\u0117s arkikatedros pirmtak\u0117s Kauno parapijos ba\u017eny\u010dios statyb\u0105 r\u0117m\u0117 Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Vytautas, o istoriniuose \u0161altiniuose ji pirm\u0105 kart\u0105 minima 1413 metais. Katedros statusas suteiktas 1895 metais, ma\u017eosios bazilikos titulas \u2013 1921 metais. Popie\u017eiui Pijui XI 1926 m. \u012fsteigus atskir\u0105 Lietuvos ba\u017enytin\u0119 provincij\u0105 ir Kauno metropolinei arkivyskupijai tapus jos centru, \u0161ventovei suteiktas arkikatedros bazilikos rangas. Tai vienintel\u0117 bazilikinio t\u016brio, gotikos ir renesanso bruo\u017e\u0173 turinti ba\u017eny\u010dia m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Dabartinis interjeras \u2013 vienas paskutini\u0173j\u0173 XVIII a. antros pus\u0117s Lietuvos v\u0117lyvojo baroko ansambli\u0173. Kairiosios navos gale i\u0161lik\u0119s autenti\u0161kas XVII a. pabaigos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 altorius.<\/p>\n
\u017dymiausi malon\u0117mis gars\u0117jantys \u0161ios \u0161ventov\u0117s paveikslai yra XVI a. pabaigoje tapytas Sopulingosios Dievo Motinos (altoriuje prie pirmo de\u0161iniojo pilioriaus) ir XVII a. \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Maloningosios (altoriuje prie pirmo kairiojo pilioriaus).<\/p>\n
Arkikatedros kriptoje, koply\u010dioje ir \u0161ventoriuje palaidoti gars\u016bs Lietuvos dvasininkai vyskupai: Motiejus Valan\u010dius, Me\u010dislovas Leonardas Paliulionis, Gasparas Felicijonas Cirtautas, arkivyskupai Pranci\u0161kus Karevi\u010dis ir Jonas Skvireckas, nunciat\u016bros patar\u0117jas monsinjoras Luigi Faidutti, prelatas Jonas Ma\u010diulis-Maironis, prelatas Adomas Jak\u0161tas-Dambrauskas, kardinolas Vincentas Sladkevi\u010dius.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Vilniaus g. 1, Kaunas<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.30\u201318.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 7.00, 8.00, 18.00
\nVI: 8.00, 9.00, 18.00
\nVII: 8.00, 9.00, 10.30, 12.00, 13.30 (i\u0161skyrus bir\u017eelio 1 d. \u2013 rugs\u0117jo 15 d.), 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nR\u016bgj\u016b\u010dio 2 d. ir lapkri\u010dio 2 d.
\n\u0160v. apa\u0161talo Petro Sosto \u2013 vasario 22 d.(keliama \u012f artimiausi\u0105 sekmadien\u012f)
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Sopulingosios \u2013 penktadienis prie\u0161 Vie\u0161paties Kan\u010dios (Verb\u0173) sekmadien\u012f
\n\u0160v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Povilo \u2013 bir\u017eelio 29 d.
\nLaterano Bazilikos pa\u0161ventinimo \u2013 lapkri\u010dio 9 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.kaunoarkikatedra.lt\/<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”9″ id=”1486311923678-9-6″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”674,675,676,677″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
PAMINKLAS NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI<\/pre>\n
Kauno Kristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Kristaus Prisik\u0117limo bazilika \u2013 lietuvi\u0173 tautos kan\u010dios, prisik\u0117limo ir laisv\u0117s simbolis. Jos istorija atspindi XX a. Lietuvos istorij\u0105. \u0160iandien tai vienas i\u0161 \u017eymiausi\u0173 Kauno simboli\u0173. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119, kilo sumanymas Kauno \u017daliajame kalne pastatyti ba\u017eny\u010di\u0105 kaip Lietuvos nepriklausomyb\u0117s paminkl\u0105. Beveik baigtus pagrindinius statybos darbus nutrauk\u0117 Antrasis pasaulinis karas ir soviet\u0173 okupacija. Po karo nebaigta statyti ba\u017eny\u010dia rekonstruota \u012f radijo gamykl\u0105. 1988 m. prasidedant S\u0105j\u016bd\u017eiui, atgaivinta ir simbolin\u0117s reik\u0161m\u0117s \u0161ventov\u0117s id\u0117ja. 1997 m. dar pilnoje pastoli\u0173 \u0161ventov\u0117je buvo aukojamos pirmosios Mi\u0161ios, o 2004 m. ji pavadinta Kristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dia. 2015 m. popie\u017eius Pranci\u0161kus suteik\u0117 bazilikos titul\u0105.<\/p>\n
Kristaus Prisik\u0117limo bazilika yra viena i\u0161rai\u0161kingiausi\u0173 modernizmo krypties ba\u017eny\u010di\u0173 Lietuvoje. Jos architekt\u016brai b\u016bdinga apibendrinta t\u016brin\u0117 kompozicija, grie\u017et\u0173 vertikali\u0173 ritmin\u0117 i\u0161rai\u0161ka, ry\u0161kiai apibr\u0117\u017etas, laiptuotas siluetas, tarsi \u012f dang\u0173 kylantis 70 metr\u0173 auk\u0161\u010dio pagrindinis bok\u0161tas. Ant ba\u017eny\u010dios stogo terasos \u012frengta \u0160iluvos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos koply\u010dia.<\/p>\n
Ba\u017eny\u010dios r\u016bsio kolumbariume ilsisi \u017eymi\u0173 lietuvi\u0173 dvasinink\u0173 \u2013 ba\u017eny\u010dios statytojo kun. Felikso Kapo\u010diaus, kun. prof. Antano Pa\u0161kaus, kun. Arvydo Petro \u017dygo, kun. prof. K\u0119stu\u010dio Trimako palaikai.<\/p>\n
2005 m. \u012f dangi\u0161kojo T\u0117vo namus i\u0161keliavus \u0161v. Jonui Pauliui II, Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dioje daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 dalyvavo Kauno arkivyskupijos maldos bud\u0117jime. I\u0161 \u010dia kilo tradicija kiekvienais metais Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dioje i\u0161kilmingai min\u0117ti \u0161v. Jono Pauliaus II mirties metines.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 \u017demai\u010di\u0173 g. 31A, Kaunas<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.00\u201318.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00
\nVII: 9.30, 11.00, 12.30, 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nKristaus Prisik\u0117limas (Velyk\u0173)
\n\u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160irdies \u2013 tre\u010dias sekmadienis po Sekmini\u0173
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Gimimo \u2013 rugs\u0117jo 8 d. (keliama \u012f artimiausi\u0105 sekmadien\u012f) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.prisikelimas.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”10″ id=”1486311954698-10-6″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”678,679,680,681″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
BAROKO \u0160EDEVRAS IR GRA\u017dIOJI MEIL\u0116S MOTINA<\/pre>\n
Pa\u017eaislio \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos apsilankymo ba\u017eny\u010dia ir vienuolynas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Kauno pakra\u0161tyje ant Pa\u017eaislio kalvos \u0161alia Kauno mari\u0173 i\u0161kilusi \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo ba\u017eny\u010dia su vienuolynu yra vienas \u017eymiausi\u0173 brand\u017eiojo baroko \u0161edevr\u0173 \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Europoje. \u0160ventov\u0119 XVII a. vienuoliams kamalduliams pastat\u0117 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s kancleris Kristupas \u017dygimantas Pacas. Gausias piligrim\u0173 minias \u012f kasmet liepos 2 d. \u0161ven\u010diamus atlaidus sutraukdavo ypatingomis malon\u0117mis gars\u0117jantis Kamalduli\u0173 Dievo Motinos, arba Gra\u017eiosios Meil\u0117s Motinos, paveikslas, kur\u012f 1661 m. ba\u017eny\u010dios fundatoriui padovanojo popie\u017eius Aleksandras VII.<\/p>\n
Ansamblis gausus fresk\u0173, pl\u0117tojan\u010di\u0173 \u012fvairias ikonografines temas. Verta pamin\u0117ti \u0161v. Brunono Bonifaco Kverfurtie\u010dio, siejamo su pirmuoju Lietuvos vardo pamin\u0117jimu Kvedlinburgo analuose, gyvenimo ir kan\u010dios istorij\u0105, nutapyt\u0105 ant sienos prie zakristijos pietiniame vienuolyno koridoriuje. \u0160v. Brunonas atvyko \u012f Lietuv\u0105 skelbti Evangelijos, 1009 m. pakrik\u0161tijo kunigaik\u0161t\u012f Netimer\u0105 ir buvo nu\u017eudytas jo brolio. Tai ankstyviausias ir vienintelis k\u016brinys, i\u0161samiai pasakojantis apie pirm\u0105j\u012f krik\u0161t\u0105 Lietuvoje.<\/p>\n
1812 m. ba\u017eny\u010dia nuniokota Napoleono kareivi\u0173, o po 1831 m. sukilimo u\u017edarius kamalduli\u0173 vienuolyn\u0105, ba\u017eny\u010dia paversta cerkve ir labai pakeistas jos interjeras ir eksterjeras. Ba\u017eny\u010dia stipriai nukent\u0117jo ir per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105. Tarpukariu \u010dia \u012fsik\u016br\u0117 \u0160v. Kazimiero seser\u0173 vienuolija. Sovietme\u010diu seserys buvo i\u0161kraustytos ir veik\u0117 pogrind\u017eio s\u0105lygomis, o vienuolyno ir ba\u017eny\u010dios patalpose skirtingais laikotarpiais buvo \u012fkurtas valstybinis archyvas, turistin\u0117 baz\u0117, psichoneurologin\u0117 ligonin\u0117, M. K. \u010ciurliono dail\u0117s muziejaus filialas. 1992 m. Pa\u017eaislio vienuolynas gr\u0105\u017eintas \u0160v. Kazimiero kongregacijos seserims. J\u0173 d\u0117ka Pa\u017eaislis tapo ne tik kongregacijos namais, bet ir dvasiniu centru.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 T. Masiulio g. 31,\u00a0Kaunas<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Vienuolynas atidarytas<\/strong>
\nII-VI: 10.00\u201317.00
\nVII: 10.00\u201316.00
\nPirmadienis dykumos diena, tod\u0117l lankytojai ne\u012fleid\u017eiami. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 11.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.pazaislis.org<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”11″ id=”1486706179685-17-2″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”682,683″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
BA\u017dNY\u010cIOS STATYBA SOVIET\u0172 OKUPACIJOS METAIS<\/pre>\n
Klaip\u0117dos Marijos Taikos Karalien\u0117s ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Ba\u017eny\u010dios statybos raida atskleid\u017eia itin sud\u0117tingas s\u0105lygas, kurias i\u0161gyveno Lietuvos tikintieji soviet\u0173 okupacijos laikotarpiu, ir tai, kokia buvo svarbi tikin\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tikimyb\u0117 ir atkaklumas.<\/p>\n
Iki \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio Klaip\u0117doje katalikai tur\u0117jo vienus maldos namus \u2013 vokie\u010di\u0173 sentiki\u0173 atiduot\u0105 Apa\u0161tal\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. 1956 m. Miesto komiteto sprendimu Klaip\u0117dos katalik\u0173 bendruomenei buvo perduotas u\u017emiestyje Rumpi\u0161k\u0117s gatv\u0117je esantis 1 ha pelk\u0117tas \u017eem\u0117s plotas. Sutvirtinus pelk\u0117t\u0105 grunt\u0105, prad\u0117ta ba\u017eny\u010dios statyba, ta\u010diau po keleri\u0173 met\u0173 soviet\u0173 vald\u017eia darbus prad\u0117jo trukdyti, kol galiausiai 1962 m. baigiama statyti ba\u017eny\u010dia buvo prad\u0117ta griauti. Visi ba\u017eny\u010dios vidaus \u012frenginiai buvo be gailes\u010dio naikinami. Dekoracijos u\u017eteptos derva, centrinis altorius i\u0161dau\u017eytas ir u\u017etinkuotas, kiti altoriai i\u0161ardyti, sunaikinti visi puo\u0161ybos elementai ir nugriauti bok\u0161tai. Brang\u016bs gipsiniai kry\u017eiaus kelio bareljefai sutrai\u0161kyti po traktoriaus vik\u0161rais, o skeveldros sumestos \u012f purv\u0105. Pastate \u012fkurtas \u201eLietuvos SSR Liaudies Filharmonijos\u201c filialas. Lietuvos tikintieji ir u\u017esienio \u0161ali\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 bendruomen\u0117s ra\u0161\u0117 peticijas, rinko para\u0161us, kad ba\u017eny\u010dia b\u016bt\u0173 sugr\u0105\u017einta, ta\u010diau iniciatoriai buvo laikomi sovietinio re\u017eimo opozicin\u0117s veiklos dalyviais ir persekiojami KGB. Vis d\u0117lto 1988 m. prasidedant S\u0105j\u016bd\u017eiui ba\u017eny\u010dia sugr\u0105\u017einta tikintiesiems ir lapkri\u010dio 25 d. vakar\u0105 aukotos pirmosios \u0161v. Mi\u0161ios. Itin reik\u0161mingus atstatymo darbus atliko pirmasis ba\u017eny\u010dios klebonas kun. Bronislavas Burneikis. Ba\u017eny\u010di\u0105 puo\u0161ia \u0161iuolaikini\u0173 lietuvi\u0173 meninink\u0173 freskos ir statulos.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Rumpi\u0161k\u0117s g. 6, Klaip\u0117da<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 8.00, 18.00
\nVII: 8.00, 9.00, 10.00, 12.00, 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nKiekvieno m\u0117n. 15 \u2013t\u0105 dien\u0105. \u0160v. Mi\u0161ios ba\u017eny\u010dioje (lietuvi\u0173 k.): 12.00, 10.00 (gegu\u017e\u0117s\u2013spalio m\u0117n.).
\n\u0160v\u010d. M. Marija, Dievo Gimdytoja (Naujieji Metai), sausio 1 d.
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 i\u0161kilm\u0117 (\u017dolin\u0117), rugpj\u016b\u010dio 15 d.
\n\u0160v. Antano Paduvie\u010dio, bir\u017eelio 13 d. (keliama \u012f artimiausi\u0105 sekmadien\u012f)
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Sniegin\u0117s, rugpj\u016b\u010dio 5 d.
\n\u0160v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Pauliaus, bir\u017eelio 29 d.
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Gimimas, rugs\u0117jo 8 d.
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Nekaltasis Prasid\u0117jimas, gruod\u017eio 8 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.taikoskaraliene.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”12″ id=”1486312114967-15-10″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”684,685,686″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
PIRMOSIOS KALVARIJOS LIETUVOJE<\/pre>\n
\u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo ba\u017eny\u010dia ir Kry\u017eiaus kelio stotys<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u017demai\u010di\u0173 Kalvarija \u2013 pagrindin\u0117 Tel\u0161i\u0173 vyskupijos \u0161ventov\u0117. Miestelis i\u0161gars\u0117jo 1639 m. \u012fsteigus dvide\u0161imties sto\u010di\u0173 Kry\u017eiaus keli\u0105. Apeidami Kry\u017eiaus keli\u0105 \u2013 \u017emoni\u0173 vadinam\u0105 Kalvarij\u0105 \u2013 piligrimai gieda apie 400 met\u0173 senumo Kaln\u0173 giesmes, apm\u0105sto Kristaus kan\u010di\u0105 ir mirt\u012f ant kry\u017eiaus.<\/p>\n
\u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos \u0161ventov\u0117s i\u0161takos siejamos su 1619 m. ant \u0160v. Jono kalno pastatyta koply\u010dia ir 1622 m. \u012fsteigta parapija. 1637 m. \u017demai\u010di\u0173 vyskupas Jurgis Ti\u0161kevi\u010dius \u012f Gardus pakviet\u0117 dominikonus, kuriems pastat\u0117 namus ir padovanojo \u017eem\u0117s. Dominikonai \u010dia \u012fk\u016br\u0117 Kalvarijos kalnus \u2013 pastat\u0117 Kan\u010dios kelio sto\u010di\u0173 koply\u010dias, imti \u0161v\u0119sti Kalvarijos kaln\u0173 atlaidai. Nuo Garduose \u012fkurt\u0173 Kalvarij\u0173 vietovei prigijo \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos vardas.<\/p>\n
Nuo XVII a. vidurio \u017demai\u010di\u0173 Kalvarija \u0117m\u0117 gars\u0117ti vieno dominikono i\u0161 Romos parve\u017etu stebuklingu \u0160v\u010d. M. Marijos su K\u016bdikiu paveikslu ir \u0160v\u010d. M. Marijos Apsilankymo atlaidais. 1649 m. i\u0161 Liublino dominikon\u0173 vienuolyno \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 atgabenta \u0161v. Kry\u017eiaus relikvija, kuri \u010dia gerbiama iki \u0161iol.<\/p>\n
Vis labiau populiar\u0117jant \u017demai\u010di\u0173 Kalvarij\u0173 atlaidams ir did\u0117jant maldinink\u0173 skai\u010diui, dominikonai \u0117m\u0117si naujos didesn\u0117s ba\u017eny\u010dios statybos, kuri u\u017etruko daugiau kaip 40 met\u0173. Ba\u017eny\u010dia buvo pa\u0161ventinta 1824 m. XIX a. pabaigoje po abiej\u0173 sukilim\u0173 dominikon\u0173 vienuolynas buvo u\u017edarytas, o ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117. Ba\u017eny\u010dios atstatymo darbai baigti pirmaisiais XX a. metais, o Lietuvai paskelbus nepriklausomyb\u0119 \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijoje \u012fkurdinti marijonai, tur\u0117j\u0119 didel\u0119 \u012ftak\u0105 miestelio kult\u016brai, \u0161vietimui, dvasiniam augimui. Sovietme\u010diu marijon\u0173 vienuolynas buvo u\u017edarytas, miestelio pavadinimas pakeistas \u012f Varduv\u0105. Vis d\u0117lto ba\u017eny\u010dia nebuvo u\u017edaryta, o Kry\u017eiaus kelio stotys nesusprogdintos. 1987 m. \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijoje pamin\u0117tas Lietuvos krik\u0161to jubiliejus. 1988 m. ba\u017eny\u010diai suteiktas ma\u017eosios bazilikos titulas, o 1989 m. miesteliui gr\u0105\u017eintas \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos vardas. 2006 m. popie\u017ei\u0161kosiomis kar\u016bnomis kar\u016bnuotas \u0160v\u010d. M. Marijos su K\u016bdikiu paveikslas.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Vienuolyno g. 1A, \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos mstl., Plung\u0117s r.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios ba\u017eny\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nSpal\u012f\u2013Kov\u0105<\/strong>
\nI\u2013VI: 12.00
\nVII: 10.00, 12.00
\nBaland\u012f\u2013Rugs\u0117j\u012f<\/strong>
\nI\u2013VI: 12.00
\nVII: 10.00, 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nKasm\u0117nesiniai atlaidai \u2013 kiekvieno m\u0117n. 2 dien\u0105 (jeigu tai \u0161e\u0161tadienis ar sekmadienis, i\u0161keliami \u012f pirmadien\u012f)
\nDidieji \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos atlaidai \u2013 liepos 2\u201312 d.
\nKry\u017eiaus kelio kalnai bendruomeni\u0161kai einami kasm\u0117nesini\u0173 atlaid\u0173 met\u0173 po 12 val. \u0161v. Mi\u0161i\u0173, di\u017ei\u0173j\u0173 atlaid\u0173 metu po kiekvien\u0173 \u0161v. Mi\u0161i\u0173. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.zemaiciukalvarija.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”13″ id=”1486312089790-14-1″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”687,688″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
TAIKIOS KOVOS U\u017d LAISV\u0118 SIMBOLIS<\/pre>\n
Kry\u017ei\u0173 kalnas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Kry\u017ei\u0173 kalnas yra unikali pasaulyje piligrimyst\u0117s vieta, tapusi lietuvi\u0173 kovos ir pergal\u0117s prie\u0161 soviet\u0173 re\u017eim\u0105 simboliu, dar vadinama lietuvi\u0161k\u0105ja Golgota. Ypa\u010d \u0161i\u0105 viet\u0105 i\u0161garsino \u0161v. Jonas Paulius II, kai 1993 m. lank\u0117si Kry\u017ei\u0173 kalne ir su Lietuvos vyskupais, dalyvaujant daugiat\u016bkstantinei \u017emoni\u0173 miniai, aukojo \u0161v. Mi\u0161ias. Pamoksle \u0161ventasis popie\u017eius nuo\u0161ird\u017eiai prisipa\u017eino ilgai lauk\u0119s dienos, kai gal\u0117s aplankyti \u0161\u012f kaln\u0105 ir jame apm\u0105styti Kristaus kry\u017ei\u0173, atskleid\u017eiant\u012f, kas yra Dievas ir kas yra \u017emogus. Prie\u0161 \u0161v. Mi\u0161ias ir po j\u0173 popie\u017eius kop\u0117 \u012f kaln\u0105 pasimelsti. \u0160iais apsilankymo Kry\u017ei\u0173 kalne \u012fsp\u016bd\u017eiais popie\u017eius v\u0117liau dalijosi savo kalbose ir \u017einia apie Kry\u017ei\u0173 kaln\u0105 vis labiau sklido. 1994 m. Kry\u017ei\u0173 kalne pastatytas Jono Pauliaus II dovanotas kry\u017eius.<\/p>\n
1993 m. \u0161v. Jonas Paulius II, apsilank\u0119s Italijoje, La Vernos kalno pranci\u0161kon\u0173 vienuolyne, paragino pranci\u0161konus prie Kry\u017ei\u0173 kalno pastatyti erem\u0105. Vienuolynas pastatytas ir pa\u0161ventintas 2000 m.<\/p>\n
Manoma, kad kry\u017eiai ant Jurgu\u010di\u0173 piliakalnio prad\u0117ti statyti apie XIX a. vidur\u012f kaip nuo\u0161irdaus liaudies pamaldumo ir pad\u0117kos Dievui i\u0161rai\u0161ka. I\u0161likusiuose \u0160iauli\u0173 dvar\u0173 apra\u0161uose nurodoma, kad pirm\u0105j\u012f kry\u017ei\u0173 pastat\u0117 \u017emogus, pagij\u0119s i\u0161 sunkios ligos. Taip pat pasakojama, kad kry\u017eiai ant \u0161io kalno prad\u0117jo rastis pagerbiant \u017euvusius 1831 m. ar 1863 m. sukilimo dalyvius. Po pastarojo sukilimo generalgubernatorius Michailas Muravjovas ant \u0161io kalno buvo \u012freng\u0119s koncentracijos stovykl\u0105, kurioje mir\u0117 apie 1000 sukil\u0117li\u0173.<\/p>\n
Sovietme\u010diu tikintieji, nepaisydami draudim\u0173 ir trukdym\u0173, beveik kiekvien\u0105 nakt\u012f \u010dia statydavo naujus kry\u017eius, o soviet\u0173 pareig\u016bnai juos kit\u0105 dien\u0105 nupjaudavo. Sunkiais okupacijos de\u0161imtme\u010diais ypa\u010d atsiskleid\u0117 kry\u017eiaus kaip stipryb\u0117s ir vilties \u0161altinio prasm\u0117. Taiki tikin\u010di\u0173j\u0173 kova buvo laim\u0117ta \u2013 Kry\u017ei\u0173 kalnas \u0161iandien viena unikaliausi\u0173 pasaulyje katalik\u0173 piligrimyst\u0117s viet\u0173 su daugiau kaip 200\u00a0000 kry\u017ei\u0173, o Lietuva i\u0161 soviet\u0173 okupacijos i\u0161sivadavo 1991 m.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Jurgai\u010di\u0173 k., Me\u0161kui\u010di\u0173 sen., \u0160iauli\u0173 r.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Vienuolyno koply\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 8.00\u201321.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios vienuolyno koply\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 18.00
\nVI\u2013VII: 11.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\nKry\u017ei\u0173 kalno atlaidai \u2013 paskutin\u012f liepos sekmadien\u012f
\n11.00 Piligriminis \u017eygis nuo \u0160iauli\u0173 katedros
\n14.00 Susitaikinimo pamaldos, i\u0161pa\u017eintys
\n15.00 \u0160v. Mi\u0161ios <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.kryziukalnas.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”14″ id=”1486312067650-13-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”689,690,691″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
NAUJAUSIOS LIETUVOS VYSKUPIJOS CENTRAS<\/pre>\n
\u0160iauli\u0173 \u0161v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Pauliaus katedra<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160iauli\u0173 katedra yra ry\u0161kiausias renesansin\u0117s architekt\u016bros stiliaus k\u016brinys Lietuvoje. Dabartin\u0117 m\u016brin\u0117 ba\u017eny\u010dia pastatyta XVII a. prad\u017eioje \u0161alia buvusios medin\u0117s ba\u017eny\u010dios su \u0161v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Pauliaus statulomis altoriuje. Art\u0117jant prie \u0160iauli\u0173 i\u0161 tolo matyti 70 m auk\u0161\u010dio bok\u0161tas. Iki XIX a. pabaigos \u012fsp\u016bdingas renesanso stiliaus penki\u0173 m\u016bro tarpsni\u0173 bok\u0161tas buvo su medine varpo pavidalo smaile ir tuo metu itin retai Lietuvos ba\u017eny\u010diose sutinkamu laikrod\u017eiu. Bok\u0161tas perstatytas po to, kai \u012f j\u012f trenk\u0117 \u017eaibas.<\/p>\n
\u0160iauli\u0173 katedra i\u0161siskiria gynybiniu architekt\u016bros pob\u016bd\u017eiu. Tai renesansinio stiliaus tradicija ir praktin\u0117 b\u016btinyb\u0117 apsaugoti sakrali\u0105 erdv\u0119, religinius reikmenis, meno k\u016brinius nuo tuo metu da\u017enai puldin\u0117jusi\u0173 pl\u0117\u0161ik\u0173 ir protestant\u0173 riau\u0161i\u0173. \u0160ventoriaus vart\u0173 bok\u0161teliai ir did\u017eiojo bok\u0161to erkeriai turi \u0161audymo angas, ta\u010diau gynybinis pob\u016bdis labiau formalus, nes \u0161audymo ni\u0161os supaprastintos ir nepatogios. Ba\u017eny\u010dia ry\u0161kiau nukent\u0117jo per kar\u0105 su \u0161vedais XVII a. viduryje, per \u0160iaur\u0117s kar\u0105 XVIII a. prad\u017eioje ir per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105. Ta\u010diau labiausiai nuniokota Antrojo pasaulinio karo metu \u0160iauliuose siautusio gaisro ir bombardavim\u0173. Sunaikintas vertingas interjeras, meno k\u016briniai, ba\u017enytiniai reikmenys, archyv\u0173 dokumentai. Restauravimo darbai prasid\u0117jo i\u0161 karto po karo ir truko apie tris de\u0161imtme\u010dius. Restauruotos \u0161ventov\u0117s centriniame altoriuje pastatytas \u0105\u017euolinis kry\u017eius su gaisre nesudegusiu Nukry\u017eiuotuoju.<\/p>\n
1997 m. \u0161v. Jonas Paulius II \u012fsteig\u0117 \u0160iauli\u0173 vyskupij\u0105 su pagrindine jos \u0161ventove \u0160iauli\u0173 katedra. Vienas svarbiausi\u0173 \u0161ios \u0161ventov\u0117s pamaldumo objekt\u0173 \u0161ioje \u0161ventov\u0117je yra \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos Dievo Motinos paveikslas. Dievo Gailestingumo koply\u010dioje gerbiamos \u0161v. Jono Pauliaus, \u0161v. Faustinos ir pal. M. Sopo\u010dkos relikvijos.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Au\u0161ros takas 3, \u0160iauliai<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios ba\u017eny\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 7.00, 8.00, 17.00
\nVI: 7.30, 8.00, 10.00, 17.00
\nVII: 8.00, 9.30, 11.00, 12.30, 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Pauliaus \u0161vent\u0117 \u2013 bir\u017eelio 29 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.siauliukatedra.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”15″ id=”1486706160375-16-0″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"St.<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160V. JONO PAULIAUS II POILSIO AKIMIRKA<\/pre>\n
\u0160v. Ignaco Lojolos ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
1930 m. \u0160iauliuose \u012fsik\u016brus j\u0117zuit\u0173 misijai kun. Benedikto Andru\u0161kos (pirmojo rektoriaus) r\u016bpes\u010diu 1936\u00a0m. pastatyta m\u016brin\u0117 oratorija. 1948 m. ba\u017eny\u010dia u\u017edaryta, patalpose \u012frengtas sand\u0117lis, v\u0117liau sporto sal\u0117. 1986 m. prisidengus koncert\u0173 sal\u0117s b\u016btinybe, tuometin\u0117s miesto vald\u017eios r\u016bpes\u010diu gautas finansavimas ir prad\u0117ta ba\u017eny\u010dios restauracija. 1990 m. ba\u017eny\u010dia gr\u0105\u017einta tikintiesiems ir gruod\u017eio 23 d. at\u0161ventinta.<\/p>\n
1993 m. vizito \u012f Lietuvoje metu \u010dia trumpam buvo sustoj\u0119s ir ils\u0117josi popie\u017eius Jonas Paulius II, kuris palaimino ba\u017eny\u010di\u0105 ir b\u016bsim\u0105 T\u0117vo Benedikto Andru\u0161kos pradin\u0119 mokykl\u0105, 1995 m. \u012fkurt\u0105 prie ba\u017eny\u010dios buvusiame vaik\u0173 dar\u017eelyje.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Vilniaus g. 247B, \u0160iauliai<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nII\u2013V: 18.00
\nVI: 10.00
\nVII: 9.00, 11.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 jezuitai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”16″ id=”1486312040266-12-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”695,694,696,698,697″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
BERNARDIN\u0172 VIENUOLYNO ANSAMBLIS<\/pre>\n
Tytuv\u0117n\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Angel\u0173 Karalien\u0117s ba\u017eny\u010dia ir vienuolynas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Tytuv\u0117n\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Angel\u0173 Karalien\u0117s ba\u017eny\u010dios ir bernardin\u0173 vienuolyno ansamblis \u2013 vienas vertingiausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 XVII\u2013XVIII a. Lietuvos sakralin\u0117s architekt\u016bros pavyzd\u017ei\u0173, kuriam b\u016bdinga ry\u0161ki daugiasluoksn\u0117 gotikos, renesanso ir baroko stili\u0173 derm\u0117. Ansambl\u012f sudaro ba\u017eny\u010dia, \u0161ventorius su Kry\u017eiaus kelio stotimis ir \u0160vent\u0173j\u0173 laipt\u0173 koply\u010dia, pastatyta pagal Romos Laterano r\u016bm\u0173 koply\u010dios pavyzd\u012f, dviauk\u0161\u010dio vienuolyno m\u016bras ir prie \u0161io ansamblio prisi\u0161liej\u0119 \u016bkin\u0117s paskirties pastatai. Ba\u017eny\u010dios centriniame altoriuje \u2013 malon\u0117mis gars\u0117jantis Dievo Motinos su K\u016bdikiu paveikslas. Jis priklauso retesniems Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s tapybos pavyzd\u017eiams, kuriems b\u016bdinga simbolin\u0117 bizantin\u0117s tradicijos ikonos vaizdo strukt\u016bra ir rai\u017eytas auksuotas fonas, atrastas 2003 m. restauruojant paveiksl\u0105.<\/p>\n
Ypatinga vieta bernardin\u0173 pamaldumo tradicijoje teko Kry\u017eiaus keliui. Dabartinio Kry\u017eiaus kelio galerija ir Kristaus laipt\u0173 (dar vadinam\u0173 \u0160ventaisiais laiptais) koply\u010dia, \u012frengta XVIII a. antroje pus\u0117je po bernardino Antano Burnickio kelion\u0117s \u012f \u0160vent\u0105j\u0105 \u017dem\u0119. I\u0161 Jeruzal\u0117s \u012f vienuolyn\u0105 gr\u012f\u017e\u0119s brolis parsigabeno i\u0161 kriaukleli\u0173 sukurt\u0173 \u017eymesni\u0173 Jeruzal\u0117s ir \u0160ventosios \u017dem\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0173 \u0161ventovi\u0173 modeli\u0173, du kry\u017eius ir \u0161ventosios \u017eem\u0117s, kuri, statant Kry\u017eiaus kelio stotis, buvo suberta po stiklo gaubtais \u0161alia sto\u010di\u0173 atvaizd\u0173. Kaip ir b\u016bdinga vienuolyn\u0173 kiemuose \u012frengtiems Kry\u017eiaus keliams, statant nesistengta atkartoti Jeruzal\u0117s topografijos, ta\u010diau Kristaus kan\u010dia vaizduojama per dail\u0117s k\u016brini\u0173 siu\u017eetus. Kiekviename koply\u010dios laiptelyje po stikliniu gaubtu \u012fd\u0117ta relikvij\u0173.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Maironio\u00a0g. 2A, Tytuv\u0117nai, Kelm\u0117s r.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios ba\u017eny\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nSpal\u012f\u2013Baland\u012f<\/strong>
\nI\u2013VI: 9.00
\nVII: 10.00, 12.00
\nGegu\u017e\u0119\u2013Rugs\u0117j\u012f<\/strong>
\nI\u2013V: 19.00
\nVI: 9.00
\nVII: 10.00, 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 \u0160vent\u0173j\u0173 laipt\u0173 koply\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nPaskutiniais m\u0117nesio penktadieniais \u2013 19.00 (gegu\u017e\u0117s\u2013rugs\u0117jo m\u0117n.)
\nKry\u017eiaus kelias einamas paskutiniais m\u0117nesio penktadieniais po \u0161v. Mi\u0161i\u0173 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v. Antano atlaidai \u2013 bir\u017eelio 13 d. (keliami \u012f sekmadien\u012f)
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Apsilankymo atlaidai \u2013 pirm\u0105j\u012f liepos sekmadien\u012f
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Angel\u0173 Karalien\u0117s (Porciunkul\u0117s) atlaidai \u2013 pirm\u0105 rugpj\u016b\u010dio sekmadien\u012f <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Piligrimyst\u0117<\/strong>
\nPaskutin\u012f rugpj\u016b\u010dio sekmadien\u012f\u00a0\u2013 i\u0161 Tytuv\u0117n\u0173 iki \u0160iluvos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.tytuvenubaznycia.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”17″ id=”1486311975710-11-6″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”699,700,701,702,703″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
MARIJOS APSIREI\u0160KIMAS<\/pre>\n
\u0160iluvos \u0161ventov\u0117<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
\u0160iluvoje \u012fvyk\u0119s Dievo Motinos apsirei\u0161kimas yra vienas pirm\u0173j\u0173 Europoje ir bene vienintelis, kai Dievo Motina kreip\u0117si \u012f kitos konfesijos \u017emog\u0173. XVI a. viduryje \u0160iluvos apylink\u0117se \u012fsigal\u0117jus kalvinizmui katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo nugriauta, o jos vertybes bei dokumentus paskutinis klebonas Jonas Holubka sud\u0117jo \u012f skryni\u0105 ir u\u017ekas\u0117 netoli buvusios ba\u017eny\u010dios. 1608 m. ba\u017enytin\u0117se \u017eem\u0117se piemenims apsirei\u0161k\u0117 verkianti Mergel\u0117 Marija su k\u016bdikiu. Piemen\u0173 pakviestam kalvinist\u0173 mokytojui Marija nurod\u0117, kad \u0161ioje vietoje buvo garbinamas jos S\u016bnus, o dabar \u010dia ariama ir s\u0117jama. Netrukus buvo atrasti pasl\u0117pti ba\u017enytiniai, nuosavyb\u0117s teis\u0119 \u012frodantys dokumentai ir, laim\u0117jus teism\u0105 prie\u0161 kalvinistus, gr\u0105\u017eintas nusavintas katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios turtas, pastatyta medin\u0117 ba\u017eny\u010dia. Atgaivinus \u0160ilini\u0173 atlaidus, \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos su K\u016bdikiu paveikslas prad\u0117jo gars\u0117ti malon\u0117mis. 1786 m. pa\u0161ventinta nauja v\u0117lyvojo baroko stiliaus katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia \u2013 dabartin\u0117 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Gimimo bazilika, popie\u017eiaus kar\u016bnomis vainikuotas nuo seno malon\u0117mis gars\u0117j\u0119s \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos su K\u016bdikiu paveikslas. Presbiterijos de\u0161in\u0117je esan\u010dioje Marijos Ligoni\u0173 Sveikatos koplyt\u0117l\u0117je saugoma po Marijos apsirei\u0161kimo rasta skrynia, kurioje buvo slepiamas ba\u017eny\u010dios turtas, kry\u017eius, per\u0161autas per kivir\u010d\u0105 su kalvinistais, senieji \u0160iluvos ba\u017eny\u010dios liturginiai drabu\u017eiai bei reikmenys.<\/p>\n
\u0160iluvos atlaidai ypa\u010d i\u0161populiar\u0117jo tarpukario Lietuvoje ir sovietinei vald\u017eiai nepavyko j\u0173 nutraukti. 1924 m. pagal \u017eymaus architekto Antano Vivulskio projekt\u0105 vietoj medin\u0117s Marijos apsirei\u0161kimo koply\u010dios buvo pastatyta ir pa\u0161ventinta m\u016brin\u0117 koply\u010dia. 1991 m. \u0160iluvoje kardinolas Vincentas Sladkevi\u010dius ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasira\u0161\u0117 Lietuvos paaukojimo \u0160v\u010d. Mergelei Marijai akt\u0105. 1993 m. \u0161v. Jonas Paulius II meld\u0117si \u0160iluvos \u0160v\u010d. M. Marijos apsirei\u0161kimo koply\u010dioje, dalyvavo Dievo \u017eod\u017eio liturgijoje \u0160v\u010d. M. Marijos Gimimo bazilikoje.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 M. Jurgai\u010dio g. 2, \u0160iluva<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Bazilika ir Koply\u010dia atidarytos<\/strong>
\nGegu\u017e\u0119\u2013Spal\u012f<\/strong>
\nI\u2013VII: 8.00\u201320.00
\nLapkrit\u012f\u2013Baland\u012f<\/strong>
\nI\u2013VII: 8.00\u201315.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios bazilikoje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 12.00
\nVI: 10.00, 12.00
\nVII: 10.00, 12.00
\nKiekvieno m\u0117nesio 13 d. \u2013 10.00 ir 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
  <\/div>
 Koply\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00 (tik gegu\u017e\u0117s\u2013spalio m\u0117n.)
\nKiekvieno m\u0117nesio 13 d. \u2013 8.00 ir 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo \u2013 gegu\u017e\u0117s 31 d. (keliama \u012f artimiausi\u0105 sekmadien\u012f)
\n\u0160ven\u010diausiosios J\u0117zaus \u0160irdies \u2013 keliama \u012f tre\u010di\u0105j\u012f sekmadien\u012f po Sekmini\u0173
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Gimimo (\u0160ilin\u0117s) \u2013 rugs\u0117jo 7\u201315 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.siluva.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”18″ id=”1486314540702-15-0″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”704,705,706″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
DUKTERIN\u0116 POPIE\u017dI\u0160KOSIOS MARIJOS DID\u017dIOSIOS BAZILIKOS \u0160VENTOV\u0116<\/pre>\n
Krekenavos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f Dang\u0173 bazilika<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
Krekenavos ba\u017eny\u010di\u0105 garsina stebuklingasis \u0160v\u010d.\u00a0M.\u00a0Marijos su K\u016bdikiu paveikslas. Pasakojama, kad j\u012f i\u0161 Krokuvos XIV a. pabaigoje atve\u017e\u0119s pamaldus riteris \u0160ilingas ir padovanoj\u0119s misionieriui Albertui (Albrechtui), skelbusiam Evangelij\u0105 prie Nev\u0117\u017eio krant\u0173. Nuo \u0161io paveikslo atsiradimo kra\u0161te prad\u0117jo plisti katalik\u0173 tik\u0117jimas. 1419\u00a0m. paveikslas i\u0161 nedidel\u0117s koply\u010dios perkeltas \u012f pirm\u0105j\u0105 Krekenavos ba\u017eny\u010di\u0105, kuri\u0105 pastat\u0117 Vytautas Didysis.<\/p>\n
Dabartin\u0117 gotikos stiliaus ba\u017eny\u010dia pastatyta 1901\u00a0m. ir pasaulini\u0173 kar\u0173 metu beveik nenukent\u0117jo. 1999\u00a0m. \u0161v. Jonas Paulius\u00a0II suteik\u0117 visuotinius atlaidus Krekenavos \u0161ventovei per \u017dolini\u0173 a\u0161tuondien\u012f ir kiekvieno m\u0117n.\u00a015\u00a0d. Jubiliejiniais 2000 m. gegu\u017e\u0117s\u00a07\u00a0d. Romoje pamaldose prie Koliziejaus \u0160ventasis T\u0117vas, skelbdamas XX am\u017eiaus tik\u0117jimo kankinius, tarp 114 Lietuvos tik\u0117jimo liudytoj\u0173, \u012fra\u0161yt\u0173 \u012f Ba\u017eny\u010dios kankini\u0173 knyg\u0105, pamin\u0117jo net 8 krekenavie\u010dius, per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 gynusius tik\u0117jim\u0105 ir Ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n
2011\u00a0m. ba\u017eny\u010diai suteiktas ma\u017eosios bazilikos vardas. Krekenavos \u0161ventov\u0117 pirmoji ir kol kas vienintel\u0117 Lietuvoje 2009\u00a0m. sujungta ypatingos giminyst\u0117s dvasiniais ry\u0161iais su \u0160vent\u0105ja Popie\u017ei\u0161k\u0105ja Did\u017ei\u0105ja Marijos Bazilika Romoje ir \u012fra\u0161yta \u012f \u0161ios Bazilikos lentas kaip dukterin\u0117 Bazilikos \u0161ventov\u0117.<\/p>\n
Ypatingu Krekenavos glob\u0117ju laikomas \u0161v.\u00a0Antanas Paduvietis. Jo stebukling\u0105 paveiksl\u0105 galima rasti kair\u0117je pus\u0117je \u0161oniniame altoriuje. Taip pat ba\u017eny\u010dioje galima pamatyti paveiksl\u0105 \u201eKristus tarp krekenavie\u010di\u0173\u201c. 2014\u00a0m. Gailestingumo sekmadien\u012f \u0161oniniame altoriuje atidengtas \u0161v.\u00a0 Jono Pauliaus\u00a0II paveikslas.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Ba\u017eny\u010dios g. 18, Krekenava, Panev\u0117\u017eio r.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nVI\u2013VII: 12.00
\nKiekvieno m\u0117n. 15 d.\u00a0\u2013 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v\u010d. M. Marija, Dievo Gimdytoja (Naujieji Metai), sausio 1 d.
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 i\u0161kilm\u0117 (\u017dolin\u0117), rugpj\u016b\u010dio 15 d.
\n\u0160v. Antano Paduvie\u010dio, bir\u017eelio 13 d. (keliama \u012f artimiausi\u0105 sekmadien\u012f)
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Sniegin\u0117s, rugpj\u016b\u010dio 5 d.
\n\u0160v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Pauliaus, bir\u017eelio 29 d.
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Gimimas, rugs\u0117jo 8 d.
\n\u0160v\u010d. M. Marijos Nekaltasis Prasid\u0117jimas, gruod\u017eio 8 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.krekenavosbazilika.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”19″ id=”1486706224329-18-2″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”707,709,710,708,711″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
GRA\u017dIAUSIAS NEOGOTIKOS ANSAMBLIS LIETUVOJE<\/pre>\n
Roki\u0161kio \u0160v. apa\u0161talo ir evangelisto Mato ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n
1885 m. pa\u0161ventinta dabartin\u0117 Roki\u0161kio ba\u017eny\u010dia buvo to meto europinio masto \u0161ventov\u0117. \u0160iandien tai gra\u017eiausias neogotikos ansamblis Lietuvoje su itin vertingais XIX a. Europos meistr\u0173 darbais. Ba\u017eny\u010dios statyb\u0105 r\u0117m\u0117 ir darbais r\u016bpinosi brolis ir sesuo \u2013 Reinoldas Tyzenhauzas ir Marija P\u0161ezdzeckien. \u012e ba\u017eny\u010dios statyb\u0105 grafas steng\u0117si \u012ftraukti ir kuo daugiau parapijie\u010di\u0173. \u012edomu ir tai, kad jis valstie\u010dius nuo baud\u017eiavos paleido de\u0161im\u010dia met\u0173 anks\u010diau negu caras panaikino baud\u017eiav\u0105.<\/p>\n
Po grafo mirties ba\u017eny\u010dios \u012frengimu r\u016bpinosi jo sesuo ir u\u017etikrino, kad \u010dia atsirast\u0173 tik geriausi to meto meistr\u0173 darbai. Auksuotos bronzos altorius buvo pagamintas Pary\u017eiuje. I\u0161 Pary\u017eiaus parodos \u012fsigytas prabangus krucifiksas, \u012fkomponuotas altoriuje, ir \u0161edevru laikoma sakykla. Tuo metu sakykla kainavo 5000 frank\u0173, u\u017e kuriuos buvo galima pastatyti paprastesn\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105. Goti\u0161kas baldakimas vir\u0161 altoriaus ir gra\u017eieji dro\u017einiai i\u0161 \u0105\u017euolo i\u0161dro\u017eti Gojeri\u0173 dirbtuv\u0117se Liuvene (Belgija). Presbiterijoje stovi Vienoje sukurtos bronzin\u0117s statulos, \u012fam\u017einan\u010dios Livonijos ordino kar\u012f Engelbracht\u0105 Tyzenhauz\u0105 ir fundatori\u0173 graf\u0105 Reinhold\u0105 Tyzenhauz\u0105. U\u017epakalin\u0117je altoriaus pus\u0117je i\u0161graviruoti vardai ir pavard\u0117s vis\u0173, prisid\u0117jusi\u0173 prie ba\u017eny\u010dios statymo: viename \u0161one lotyn\u0173 kalba statybos komitetas ir meisteriai, kitame \u2013 lenki\u0161kai sura\u0161yti bajorai, o viduryje lietuvi\u0161kai uly\u010dios, vienas\u0117d\u017eiai ir j\u0173 gyventojai valstie\u010diai. Ba\u017eny\u010dios vitra\u017eai kurti Vienoje, juose \u012fterpti fundatori\u0173 gimin\u0117s herbai. Ba\u017eny\u010dia i\u0161klota Suomijos granitu, presbiterijos grindys ir altori\u0173 laiptai i\u0161 balto marmuro. Po\u017eemio koply\u010dioje palaidotas grafas R. Tyzenhauzas. \u010cia yra ir itin vertinama Au\u0161ros Vart\u0173 Marijos mozaika, kuri, manoma, gal\u0117jo b\u016bti sukurta Romoje.<\/p>\n
Roki\u0161kio kra\u0161tas ypa\u010d puosel\u0117ja pamaldum\u0105 Marijai, tod\u0117l mieste galima atrasti nema\u017eai Marijos statul\u0173. Ba\u017eny\u010dios de\u0161in\u0117je navoje yra Marijos Ro\u017einio Karalien\u0117s altorius su ikonografiniu po\u017ei\u016briu \u012fdomia skulpt\u016brine kompozicija \u2013 Dievo Motinos su K\u016bdikiu skulpt\u016bra, supama i\u0161dro\u017et\u0173 penkiolikos ro\u017einio maldos sl\u0117pini\u0173.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
 <\/i> <\/div>
 Nepriklausomyb\u0117s a. 1a, Roki\u0161kis<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 \"\" <\/div>
 \u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 9.00, 18.00
\nVI: 10.00, 11.00, 18.00
\nVII: 9.00, 11.00, 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160irdies \u2013 III penktadien\u012f po Sekmini\u0173 (keliama \u012f artimesn\u012f sekmadien\u012f)
\n\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 i\u0161kilm\u0117 (\u017dolin\u0117), rugpj\u016b\u010dio 15 d.
\n\u0160v. apa\u0161talo ir evangelisto Mato \u2013 rugs\u0117jo 21 d. (keliama \u012f artimesn\u012f sekmadien\u012f) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
 <\/i> <\/div>
 www.rokiskioparapija.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][\/tabbed_section][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row]\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":687,"parent":36,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-89","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/89","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=89"}],"version-history":[{"count":323,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/89\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8075,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/89\/revisions\/8075"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/36"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media\/687"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=89"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}