{"id":87,"date":"2017-11-30T12:13:19","date_gmt":"2017-11-30T12:13:19","guid":{"rendered":"http:\/\/cityofmercy.lt\/?page_id=87"},"modified":"2021-06-07T20:39:40","modified_gmt":"2021-06-07T17:39:40","slug":"pranciskonu-kelias","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/marsrutai\/pranciskonu-kelias\/","title":{"rendered":"Pranci\u0161kon\u0173 kelias"},"content":{"rendered":"[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

Pranci\u0161kon\u0173 kelias Vilniuje.<\/b> Pranci\u0161kon\u0173 vienuolijos istorija.<\/h4>\n[\/vc_column_text]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”2\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

4 Objektai<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

7 Kilometrai<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

2 Valandos<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” centered_text=”true” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_raw_html]JTNDaWZyYW1lJTIwc3JjJTNEJTIyaHR0cHMlM0ElMkYlMkZ3d3cuZ29vZ2xlLmNvbSUyRm1hcHMlMkZkJTJGdSUyRjElMkZlbWJlZCUzRm1pZCUzRDF4M0FvZmpnNDBFcVFSNnBIRkxJS3JZZEc5Y1N2UjhCYiUyMiUyMHdpZHRoJTNEJTIyMTAwJTI1JTIyJTIwaGVpZ2h0JTNEJTIyNTAwJTIyJTNFJTNDJTJGaWZyYW1lJTNF[\/vc_raw_html][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”atidaryti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-location-arrow” url=”https:\/\/drive.google.com\/open?id=1x3Aofjg40EqQR6pHFLIKrYdG9cSvR8Bb&usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”spausdinti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-map” url=”https:\/\/drive.google.com\/file\/d\/1O-O0bvtyV007Kti8KQAzA5ubClnU86m0\/view?usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

Lietuvos kaimyn\u0117s Lenkijos \u017eem\u0117se pirmieji pranci\u0161kon\u0173 vienuolynai atsirado netrukus po Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio mirties 1226 m. Nor\u0117dami skelbti Evangelij\u0105 pagonims ir kitatikiams, ma\u017eesnieji broliai vyko \u012f misijas, taip pat ir \u012f tuometin\u0119 pagoni\u0161k\u0105 Lietuv\u0105. Pirmieji pranci\u0161konai Lietuvoje atsirado valdant karaliui Mindaugui. B\u016btent jo laiku i\u0161 pranci\u0161kon\u0173 buvo i\u0161rinkti pirmieji Vilniaus vyskupai \u2013 Andrius ir Jok\u016bbas. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius mok\u0117jo lietuvi\u0161kai ir per savo vyskupavimo de\u0161imtmet\u012f pad\u0117jo pagrindinius pamatus Vilniaus vyskupijai. Deja, pirmaisiais Vilniaus kankiniais taip pat tapo pranci\u0161konai ir tai liudija \u0160v. Kry\u017eiaus ba\u017eny\u010dia (S. Daukanto a. 1).<\/p>\n

Po Lietuvos krik\u0161to pranci\u0161kon\u0173 vienuolija Lietuvoje spar\u010diai pl\u0117t\u0117si. XV a. prad\u017eioje vienuolijoje kilo s\u0105j\u016bdis u\u017e grie\u017etesn\u012f \u0161ventojo Pranci\u0161kaus regulos laikym\u0105si, tod\u0117l vienuolija skilo \u012f observantus ir konventualus. Dauguma sen\u0173j\u0173 vienuolyn\u0173 Lietuvoje liko konventualams, kurie laik\u0117si su\u0161velnintos regulos ir gyveno s\u0117sliau nei observantai. Pastarieji Lenkijoje ir Lietuvoje pagal vien\u0105 observant\u0173 jud\u0117jimo vad\u0173 \u2013 \u0161vent\u0105j\u012f Bernardin\u0105 Sieniet\u012f \u2013 prad\u0117ti vadinti bernardinais.<\/p>\n

Pranci\u0161konai konventualai kartu su dominikonais buvo pirmieji katalikyb\u0117s skleid\u0117jai LDK, v\u0117liau aktyviai kovojo su protestantais, reng\u0117 vie\u0161us religinius disputus, Vilniaus miestel\u0117nams ir didikams skait\u0117 teologinio turinio konferencijas, o XVIII\u2013XIX a. pasi\u017eym\u0117jo skleisdami \u0160v\u010d. M. Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo kult\u0105, sak\u0117 pamokslus \u012fvairiomis kalbomis.<\/p>\n[\/vc_column_text]

<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][\/vc_column][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>
\"\"<\/div><\/div>
<\/div><\/div>\n
\n\t\t

MAR\u0160RUTO OBJEKTAI<\/h2>

Apra\u0161ymas, nuotraukos, praktin\u0117 informacija<\/p><\/div>

<\/div>[\/vc_column][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][tabbed_section style=”minimal” alignment=”center” spacing=”default” tab_color=”Accent-Color” cta_button_style=”accent-color” icon_size=”24″][tab icon_family=”none” title=”1″ id=”1486367973066-1-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"The<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Trij\u0173 Kry\u017ei\u0173 kalnas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Trij\u0173 Kry\u017ei\u0173 paminklas skirtas septyniems kunigaik\u0161\u010dio Algirdo laik\u0173 Vilniaus kankiniams pranci\u0161konams atminti. Jis pastatytas ant Kreivojo kalno, dar vadinamo Plikuoju, o dabar \u2013 Trij\u0173 Kry\u017ei\u0173 kalnu. Betonin\u012f Trij\u0173 Kry\u017ei\u0173 paminkl\u0105 1916 m. suprojektavo \u017eymus architektas Antanas Vivulskis, kuris \u017euvo i\u0161kart po Pirmojo pasaulinio karo, gindamas Vilni\u0173 nuo bol\u0161evik\u0173. 1950 m. soviet\u0173 vald\u017eia \u0161\u012f paminkl\u0105 susprogdino. Jo nuolau\u017eas galima pamatyti kalno pap\u0117d\u0117je. Dabartiniai Trys Kry\u017eiai atstatyti 1989 m., prie\u0161 pat atkuriant Lietuvos nepriklausomyb\u0119.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Trij\u0173 Kry\u017ei\u0173 kalnas <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Vie\u0161as objektas
\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”2″ id=”1485952760-1-17″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”620,616,619″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (Bernardin\u0173) ba\u017eny\u010dia ir pranci\u0161kon\u0173 vienuolynas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f<\/strong> Gailestingumo kelio<\/a>, Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Bernardin\u0173 vienuoliai su misijomis \u012f Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 atkeliavo XV a. viduryje. Pirm\u0105j\u0105 medin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 pastat\u0117 XV a. Vilniuje \u012fsik\u016br\u0119 bernardinai \u2013 pranci\u0161konai observantai, siek\u0119 gyventi pagal \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (1182\u20131226) vienuolinio gyvenimo ideal\u0105. Medin\u0117 ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117, o v\u0117liau pastatytos m\u016brin\u0117s ba\u017eny\u010dios did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f teko i\u0161ardyti d\u0117l konstrukcini\u0173 klaid\u0173.<\/p>\n

1506\u20131516 m. pastatyta dabartin\u0117 ba\u017eny\u010dia, kurioje i\u0161liko nugriautos ba\u017eny\u010dios presbiterija \u2013 vienuoli\u0173 choras ir zakristija. Ba\u017eny\u010dia laikyta vienu i\u0161 did\u017eiausi\u0173 ir puo\u0161niausi\u0173 miesto pastat\u0173. Bernardin\u0173 vienuolynas statytas kartu su ba\u017eny\u010dia, \u010dia veik\u0117 noviciatas, seminarija, skriptorijus, sukaupta biblioteka. Bernardinai ypa\u010d gars\u0117jo savo pamokslininkais, tur\u0117jo sav\u0173 amatinink\u0173. XIX a. po sukilim\u0173 caro vald\u017eia vienuolyn\u0105 u\u017edar\u0117. Po Antrojo pasaulinio karo buvo \u012fkurtas Vilniaus dail\u0117s institutas (dabartin\u0117 Dail\u0117s akademija). Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dia buvo paversta Dail\u0117s instituto sand\u0117liu. Pranci\u0161konai jiems sugr\u0105\u017eint\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 at\u0161ventino 1994 m.<\/p>\n

Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 yra i\u0161lik\u0119 ir restauruoti trylika v\u0117lyvojo baroko stiliaus medini\u0173 altori\u0173. \u0160onin\u0117se ba\u017eny\u010dios navose galima gro\u017e\u0117tis gotikiniais kri\u0161toliniais, kry\u017eminiais ir \u017evaig\u017ediniais skliautais. Nav\u0173 sienas puo\u0161ia gotikin\u0117s polichromin\u0117s freskos. Tai spalvingos fig\u016brin\u0117s kompozicijos Biblijos, \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio gyvenimo ir hagiografin\u0117mis temomis. \u0160i tapyba sukurta XVI a. ir laikoma unikalia.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dioje saugoma seniausia \u017einoma Lietuvoje XV a. Nukry\u017eiuotojo skulpt\u016bra \u2013 dabar ji kabo de\u0161in\u0117s navos \u0160v. Florijono (Trij\u0173 Karali\u0173) koply\u010dioje. Bernardinams b\u016bding\u0105 pamaldum\u0105 ken\u010dian\u010diam Kristui liudijo ir XVII a. ba\u017eny\u010dios \u0161ventoriuje prad\u0117ta kurti Kalvarija. V\u0117liau, Kalvarijai sunykus, Kry\u017eiaus keliai \u012frengti koply\u010dioje \u0161alia ba\u017eny\u010dios. I\u0161 \u0161ios Kalvarijos i\u0161liko tik viena \u201eKristaus laipt\u0173\u201c (Scala Sancta) stotis. Joje \u012frengta \u0160vent\u0173j\u0173 laipt\u0173, \u0161v. Elenos atve\u017et\u0173 i\u0161 Jeruzal\u0117s \u012f Rom\u0105, kopija. \u012e \u0161i\u0105 koply\u010di\u0105 galima patekti ir meld\u017eiantis kilti \u201eKristaus laiptais\u201c per 1874 m. pristatyt\u0105 neogotikin\u0119 varpin\u0119, esan\u010di\u0105 lauke.<\/p>\n

Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas buvo nutapytas 1699 m., gavus teis\u0119 \u012f to paties pavadinimo atlaidus. Paveikslas su apkaustais pakabintas Sokalio arba Rusi\u0161kosios Dievo Motinos altoriuje, kuris yra kair\u0117je pus\u0117je \u0161alia centrinio altoriaus. \u0160is atvaizdas yra vienas garsiausi\u0173 malon\u0117mis pagars\u0117jusi\u0173 Marijos atvaizd\u0173, susijusi\u0173 su Lietuvos ir Lenkijos bernardinais.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Maironio g. 10, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI: 9.00\u201318.00
\nII: 7.30\u201318.00
\nIII\u2013V: 7.30\u201319.00
\nVI: 8.30\u201319.00
\nVII: 8.30\u201318.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI: 12.00
\nII: 7.30
\nIII\u2013V: 7.30, 18.00
\nVI: 9.00, 18.00
\nVII: 10.30, 13.00 (su vertimu \u012f gest\u0173 kalb\u0105), 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (angl\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Informacija apie architekt\u016brin\u012f ansambl\u012f ir organizuojamas ekskursijas:<\/strong>
\nwww.bernardinuansamblis.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.bernardinuparapija.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”3″ id=”1486367986600-2-3″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”599,598,597,596,595″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 ba\u017eny\u010dia ir pranci\u0161kon\u0173 konventual\u0173 vienuolynas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f<\/strong> Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad vieta Trak\u0173 gatv\u0117je, kur stovi pranci\u0161kon\u0173 konventual\u0173 ba\u017eny\u010dia, yra viena ankstyviausi\u0173 kataliki\u0161k\u0173 Vilniaus viet\u0173. \u010cia rasti radiniai byloja apie krik\u0161\u010dioni\u0161kai laidotus palaikus dar prie\u0161 pastatant pirm\u0105j\u0105 m\u016brin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 XIII a. pabaigoje. Kaip ir dauguma kunigaik\u0161\u010dio Vytauto ir karaliaus Jogailos statyt\u0173 \u0161ventovi\u0173, \u0161i pranci\u0161kon\u0173 ba\u017eny\u010dia konsekruota \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Dievo Motinos \u0116mimo \u012f dang\u0173 titulu. Jos vardas ra\u0161ytas ir su pried\u0117liu \u201ein Arena\u201c, t.\u00a0y. Smiltyn\u0117je, kadangi taip vadinta \u0161i miesto vieta.<\/p>\n

1390 m. kry\u017eiuo\u010diai, puldami Vilniaus pilis, kartu sudegino ir pranci\u0161kon\u0173 statinius. 1421\u00a0m. pastatyta nauja ba\u017eny\u010dia ir pana\u0161iu metu \u2013 vienuolynas. Verting\u0173 vienuolyno architekt\u016bros fragment\u0173, ankstesni\u0173 nei XVIII a., kiek daugiau i\u0161liko ba\u017eny\u010dioje nei vienuolyno pastate. XIX a. po sukilim\u0173 vienuolynas ir ba\u017eny\u010dia buvo u\u017edaryti, atimta turtinga biblioteka. Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dioje buvo \u012fkurtas archyvas. 1998\u00a0m. ba\u017eny\u010dia buvo sugr\u0105\u017einta pranci\u0161konams konventualams.<\/p>\n

Prie \u012f\u0117jimo \u012f ba\u017eny\u010dios ir vienuolyno teritorij\u0105 prie tvoros stovi barokin\u0117 Suzin\u0173 \u0161eimos koply\u010dia, pastatyta kazok\u0173 nu\u017eudytiems vilnie\u010diams.<\/p>\n

Baltoji Madona, arba \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo statula, mieste malon\u0117mis gars\u0117jo nuo XVIII a. Tuomet ji stov\u0117jo vienuolyno sal\u0117je, kur buvo priimami lankytojai. Marija vaizduojama besilaukianti, kaip apra\u0161yta Aprei\u0161kime Jonui. Grei\u010diausiai tai ir l\u0117m\u0117, kad Baltoji Madona gerbiama kaip \u0161eimos serg\u0117toja, nedarni\u0173 \u0161eim\u0173 taikytoja ir \u0161eim\u0173, negalin\u010di\u0173 susilaukti vaik\u0173, u\u017etar\u0117ja bei negimusi\u0173 k\u016bdiki\u0173 glob\u0117ja. 1864 m. carui u\u017edarius vienuolyn\u0105 Marijos statula buvo pasl\u0117pta u\u017etinkuojant j\u0105 ni\u0161oje. 1935 m. pranci\u0161konai statul\u0105 perne\u0161\u0117 \u012f \u0160v. Lauryno koply\u010di\u0105. Sovietme\u010diu statula v\u0117l buvo u\u017etinkuota koply\u010dios ni\u0161oje ir niekas ne\u012ftar\u0117, kas pasl\u0117pta valstyb\u0117s archyvo sand\u0117lio sienoje. Ba\u017eny\u010di\u0105 sugr\u0105\u017einus pranci\u0161konams statula buvo atidengta.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Pranci\u0161kon\u0173 g. 1, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 17.30
\nVII: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 19.00
\nVII: 11.30, 13.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 555 24569 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.pranciskonai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”4″ id=”1486368001812-3-2″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6635,594,592,593″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f kitus<\/strong> Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Tai pati seniausia Vilniaus ba\u017eny\u010dia, pirm\u0105 kart\u0105 istoriniuose \u0161altiniuose pamin\u0117ta 1320 m., kai Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Gediminas pakviet\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios Europos amatininkus ir pirklius atvykti \u012f Vilni\u0173. 1323 m. lai\u0161ke pranci\u0161konams jis ra\u0161\u0117, kad Vilniuje jiems pastatyta ba\u017eny\u010dia. Tai, kad ba\u017eny\u010dia buvo susijusi su pirkli\u0173 atvykimu \u012f miest\u0105, liudija jai suteiktas Vidurio Europos regiono tradicinis \u0161v.\u00a0vyskupo Mikalojaus Mirie\u010dio \u2013 keliautoj\u0173, pirkli\u0173, amatinink\u0173, belaisvi\u0173, vaik\u0173 glob\u0117jo \u2013 titulas.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dia buvo i\u0161m\u016bryta 1382\u20131387 m. LDK vietininko Vilniuje J. Jaunio (Janulio) r\u016bpes\u010diu ir l\u0117\u0161omis. \u0160\u012f statybos laik\u0105 patvirtina archaji\u0161kos architekt\u016brin\u0117s ankstyvosios gotikos ba\u017eny\u010dios formos. Ba\u017eny\u010dia rekonstruota ir atnaujinta kelis kartus, tod\u0117l i\u0161ry\u0161k\u0117ja interjero (skliaut\u0173, altori\u0173) XVI\u00a0a. prad\u017eios v\u0117lyvosios gotikos ir XVIII\u00a0a. vidurio v\u0117lyvojo baroko formos.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012f tris navas dalija grak\u0161t\u016bs stulpai, besiremiantys \u012f \u017evaig\u017edinius skliautus. Did\u017eiajame altoriuje \u2013 Nukry\u017eiuotasis. Kairiajame altoriuje \u2013 \u0161v. Mikalojaus paveikslas. De\u0161iniajame altoriuje gerbiamas i\u0161skaptuotas i\u0161 med\u017eio, da\u017eytas ir paauksuotomis plok\u0161t\u0117mis u\u017edengtas Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas.<\/p>\n

1901\u20131939 m. \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dia buvo vienintel\u0117 Vilniaus ba\u017eny\u010dia, kurioje vyko lietuvi\u0161kos pamaldos, tod\u0117l ji tapo \u017einoma kaip lietuvi\u0173 kult\u016bros \u017eidinys. 1930 m. Vilniaus lietuvi\u0173 pastangomis ba\u017eny\u010dioje pastatytas paminklas Vytauto Did\u017eiojo 500 met\u0173 mirties sukak\u010diai pamin\u0117ti. Pokario metais, u\u017edarius Vilniaus arkikatedr\u0105 bazilik\u0105, ba\u017eny\u010dia atliko prokatedros funkcij\u0105. 1959 m. \u0161alia ba\u017eny\u010dios pastatyta skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta Vilniaus glob\u0117jo \u0161v. Kristoforo skulpt\u016bra. Tai buvo savoti\u0161kas rezistencijos aktas, nes miesto herb\u0105, kuriame vaizduojamas \u0161is \u0161ventasis, soviet\u0173 re\u017eimas buvo u\u017edraud\u0119s.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
\u0160v. Mikalojaus g. 4, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013V: 15.30\u201318.30
\nVII: 7.15\u201315.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 18.00
\nVI (ir per valstybines \u0161ventes): 9.00
\nVII: 8.00, 10.00 (su vertimu \u012f gest\u0173 kalb\u0105), 14.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 5 262 3069 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.mikalojus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][\/tabbed_section][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row]\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":620,"parent":36,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-87","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/87","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=87"}],"version-history":[{"count":118,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/87\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6990,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/87\/revisions\/6990"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/36"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media\/620"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=87"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}