{"id":85,"date":"2017-11-30T12:12:02","date_gmt":"2017-11-30T12:12:02","guid":{"rendered":"http:\/\/cityofmercy.lt\/?page_id=85"},"modified":"2021-06-07T20:45:40","modified_gmt":"2021-06-07T17:45:40","slug":"marijos-gerbimo-vietos","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/marsrutai\/marijos-gerbimo-vietos\/","title":{"rendered":"Marijos gerbimo vietos"},"content":{"rendered":"[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

Marijos gerbimo vietos.<\/b> Maloni\u0173 patirtys.<\/h4>\n[\/vc_column_text]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”2\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

13 Objekt\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

31 Kilometras<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

7 Valandos<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” centered_text=”true” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_raw_html]JTNDaWZyYW1lJTIwc3JjJTNEJTIyaHR0cHMlM0ElMkYlMkZ3d3cuZ29vZ2xlLmNvbSUyRm1hcHMlMkZkJTJGdSUyRjElMkZlbWJlZCUzRm1pZCUzRDFWNWZWV0oxbnJTeURzQ2Q2T1JIU2ZxYnZzNlRhdlUyWCUyMiUyMHdpZHRoJTNEJTIyMTAwJTI1JTIyJTIwaGVpZ2h0JTNEJTIyNTAwJTIyJTNFJTNDJTJGaWZyYW1lJTNF[\/vc_raw_html][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”atidaryti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-location-arrow” url=”https:\/\/drive.google.com\/open?id=1V5fVWJ1nrSyDsCd6ORHSfqbvs6TavU2X&usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”Spausdinti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-map” url=”https:\/\/drive.google.com\/file\/d\/1Elu-WkCUnQYEC0et8lbYJT5lTenmlELl\/view?usp=sharing” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

XVII\u2013XVIII a. Lietuvoje steig\u0117si daug \u012fvairi\u0173 vienuolij\u0173. Prie vienuolyno pastat\u0173 buvo statomos ir naujos ba\u017eny\u010dios. D\u0117l to pagaus\u0117jo ba\u017enytinio meno k\u016brini\u0173 ir sustipr\u0117jo pamaldumas \u0160v\u010d. Mergelei Marijai. Kiekvienos vienuolijos ba\u017eny\u010dioje atsirado Marijai skirt\u0173 paveiksl\u0173 ir altori\u0173, pasklido \u012fvairi\u0173 Marijos gerbimo form\u0173 ir tradicij\u0173. Tuo metu i\u0161gars\u0117jo kai kurios ypatingos Marijos \u0161ventov\u0117s, \u012f kurias atvykdavo ypa\u010d daug maldinink\u0173. Nuo XVIII a. Lietuvoje stebuklais i\u0161gars\u0117jusius paveikslus imta vainikuoti popie\u017eiaus si\u0173stomis kar\u016bnomis.<\/p>\n

1718 m. Trak\u0173 Dievo Motinos paveikslas buvo pirmasis vainikuotas Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je. Mergel\u0117s Marijos atvaizdui su k\u016bdik\u0117liu J\u0117zumi suteiktas Lietuvos glob\u0117jos titulas. 1750 m. kar\u016bnuotas antrasis \u0160v. Mykolo Dievo Motinos, arba Sapieg\u0173 Madonos, paveikslas, ilgus am\u017eius gerbtas Vilniaus \u0160v. arkangelo Mykolo ba\u017eny\u010dioje, o dabar \u2013 Arkikatedroje bazilikoje. Au\u0161ros Vart\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslas vainikuotas tik 1927 m., nors Vilniaus gyventoj\u0173 ir i\u0161 \u012fvairi\u0173 kra\u0161t\u0173 atvykstan\u010di\u0173 sve\u010di\u0173 buvo gerbiamas nuo XVII a.<\/p>\n[\/vc_column_text]

<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>
\"\"<\/div><\/div>
<\/div><\/div>\n
\n\t\t

MAR\u0160RUTO OBJEKTAI<\/h2>

Apra\u0161ymas, nuotraukos, praktin\u0117 informacija<\/p><\/div>

<\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][tabbed_section style=”minimal” alignment=”center” spacing=”default” tab_color=”Accent-Color” cta_button_style=”accent-color” icon_size=”24″][tab icon_family=”none” title=”1″ id=”1485952760-1-17″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”575,576,6596″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia ir \u0160v. Teres\u0117s ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

Au\u0161ros Vart\u0173 Gailestingumo Motina<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f<\/strong> \u0160v. Jono Pauliaus kelio<\/a>, Gailestingumo kelio<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Vizito Lietuvoje metu \u0161v. Jonas Paulius II Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dioje kalb\u0117jo ro\u017einio mald\u0105. Vienoje kalboje jis prisimin\u0117, kad t\u0105 akimirk\u0105, kai buvo i\u0161rinktas \u012f Apa\u0161talo Petro sost\u0105, nuskub\u0117jo melstis \u012f Gailestingumo Motinos koply\u010di\u0105 Vatikano Bazilikos po\u017eemyje. Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia yra viena seniausi\u0173 ir svarbiausi\u0173 piligrimyst\u0117s viet\u0173 Lietuvoje. XVIII a. pabaigoje lietuviams ir lenkams ji tapo kovos u\u017e laisv\u0119 ir valstybingum\u0105 simboliu. Vilnie\u010diai Au\u0161ros Vart\u0173 Marij\u0105 gerb\u0117 kaip miesto glob\u0117j\u0105. \u0160v. Jonas Paulius II kalb\u0117jo, kad \u201e\u0161ie Vartai tapo ypatinga susitikim\u0173 su Kristaus ir Ba\u017eny\u010dios Motina, viso kra\u0161to tikin\u010di\u0173j\u0173 vienyb\u0117s vieta. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 krik\u0161\u010dionys susiburia, kad Mergel\u0117s Marijos akivaizdoje kaip broliai ir seserys pasidalyt\u0173 tuo pa\u010diu tik\u0117jimu, viena viltimi ir tikr\u0105ja meile.\u201c<\/p>\n

Gotikinio stiliaus Au\u0161ros vartai yra vieninteliai i\u0161lik\u0119 XVI a. statytos Vilniaus gynybin\u0117s sienos vartai. Gailestingumo Motinos paveikslas<\/strong> i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo \u012ftaisytas lauke ant vart\u0173 \u0161alia i\u0161orin\u0117je pus\u0117je kab\u0117jusio \u201ePasaulio I\u0161ganytojo\u201c atvaizdo. XVII a. \u012f Vilni\u0173 atvyk\u0119 basieji karmelitai gynybiniame vart\u0173 bok\u0161te pastat\u0117 koply\u010di\u0105 ir \u012f j\u0105 perk\u0117l\u0117 \u017emoni\u0173 gerbiam\u0105 paveiksl\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012f koply\u010di\u0105 buvo galima patekti tik i\u0161 vienuolyno sodo, o pasaulie\u010diai meld\u0117si lauke. Galerija maldininkams buvo pastatyta XVIII a. pabaigoje, o XIX a. viduryje \u012f\u0117jimas \u012f koply\u010di\u0105 tapo atviras visiems tikintiesiems. Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia tapo vienu did\u017eiausi\u0173 Vilniaus karmelit\u0173 palikimu.<\/p>\n

Marijos paveikslas nutapytas XVII a. prad\u017eioje ant \u0105\u017euolini\u0173 lent\u0173 skydo pagal Nyderland\u0173 dailininko Martino de Voso pavyzd\u012f. Tai vienas i\u0161 nedaugelio Marijos paveiksl\u0173 be K\u016bdikio. Jame galima \u012f\u017evelgti ir angelo \u017einios klausan\u010di\u0105 Mergel\u0119, ir nuod\u0117mingus \u017emones prie \u0161irdies glaud\u017eian\u010di\u0105 Gailestingumo Motin\u0105.<\/p>\n

1927 m. Marija vainikuota popie\u017eiaus Pijaus XI pa\u0161ventintomis kar\u016bnomis ir jai suteiktas\u00a0 Gailestingumo Motinos titulas.<\/p>\n

Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia \u012ftraukta \u012f Europos Marijos \u0161ventovi\u0173 tinkl\u0105, jungiant\u012f 20 svarbiausi\u0173 Europos Marijos \u0161ventovi\u0173. \u0160alia Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dios stovinti \u0160v. Teres\u0117s ba\u017eny\u010dia yra viena \u017eymiausi\u0173 v\u0117lyvojo baroko bebok\u0161\u010di\u0173 \u0161ventovi\u0173 Lietuvoje. Baigta statyti ir pa\u0161ventinta\u00a0 1654 m. ba\u017eny\u010dia priklaus\u0117 basiesiems karmelitams, kuri\u0173 vienuolyno pastatai buvo i\u0161sid\u0117st\u0119 prie Vilniaus miesto gynybin\u0117s sienos trij\u0173 kvartal\u0173 teritorijoje. \u0160iandien tai \u2013 vienintel\u0117 i\u0161 trij\u0173 i\u0161likusi\u0173 karmelit\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, veikusi\u0173 Vilniuje. 1760\u20131764 m. Vilniaus dailininkas Motiejus Slu\u0161\u010dianskis nutap\u0117 \u0161v. Teres\u0117s gyvenim\u0105 ir veikl\u0105 bei bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 ordino dvasingum\u0105 vaizduojan\u010dias freskas ir iliuzinius altorius. Centrinio altoriaus paveiksle vaizduojama \u0161v. Teres\u0117s ekstaz\u0117s patirtis, kai jos \u0161ird\u012f angelas perv\u0117r\u0117 Dievo meil\u0117s str\u0117le.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Au\u0161ros vart\u0173 g. 14, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Koply\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios<\/strong>
\nKoply\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 9.00
\nVII: 9.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Koply\u010dioje (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Ba\u017eny\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00
\nVII: 11.00, 18.00
\nPirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f ir \u0161e\u0161tadien\u012f 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Ba\u017eny\u010dioje (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 17.00
\nVII: 9.00, 13.00, 17.00
\nPirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f ir \u0161e\u0161tadien\u012f 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atlaidai<\/strong>
\nAu\u0161ros Vart\u0173 Gailestingumo Motinos Globos atlaidai<\/a>\u00a0\u0161ven\u010diami a\u0161tuonias dienas t\u0105 savait\u0119, \u012f kuri\u0105 patenka lapkri\u010dio 16 diena.
\nGailestingumo Motinos ma\u017eieji atlaidai \u2013 kiekvieno m\u0117nesio 16 dien\u0105. \u0160v. Mi\u0161ios lietuvi\u0173 k. \u2013 12.00, lenk\u0173 k. \u2013 10.00. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.ausrosvartai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”2″ id=”1486358113317-1-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6612,565,564,563,254″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Vilniaus \u0161v. vysk. Stanislovo ir \u0161v. Vladislovo arkikatedra bazilika<\/h6>\n

\u0160v. Mykolo Dievo Motinos paveikslas (Sapieg\u0173 Madona)<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f<\/strong> \u0160v. Jono Pauliaus kelio<\/a>, Gailestingumo kelio<\/a>, Vilniaus \u0161vent\u0173j\u0173<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Istorin\u0119 kelion\u0119 Lietuvoje \u0161v. Jonas Paulius II prad\u0117jo malda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje primindamas, kad \u0161ioje \u0161ventov\u0117je plaka lietuvi\u0173 tautos \u0161irdis. Vilniaus arkikatedra yra viena seniausi\u0173 Lietuvos ba\u017eny\u010di\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 istoriniuose \u0161altiniuose ji pamin\u0117ta 1387-aisiais, Lietuvos krik\u0161to metais. \u0160v. Vladislovo (Vengrijos karaliaus ir glob\u0117jo) titulas katedrai suteiktas pagal to meto Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jogailos krik\u0161to vard\u0105. Centriniame altoriuje esantis paveikslas, nutapytas \u017eymaus lietuvi\u0173 dailininko Pranci\u0161kaus Smuglevi\u010diaus, vaizduoja kito Vilniaus katedros glob\u0117jo Krokuvos vyskupo \u0161v. Stanislovo mirt\u012f. Pasakojama, kad jis kritikavo Lenkijos karaliaus Boleslovo II nederam\u0105 \u017eiaurum\u0105 bei amoral\u0173 elges\u012f ir galiausiai atskyr\u0117 Boleslov\u0105 II nuo Ba\u017eny\u010dios. Karalius vyskup\u0105 nu\u017eud\u0117 per \u0161v. Mi\u0161ias.<\/p>\n

Per daugiau nei 600 met\u0173 ne kart\u0105 perstatyta Katedra dabartin\u0119 neoklasicistinio stiliaus i\u0161vaizd\u0105 \u012fgavo XIX a. prad\u017eioje (architektas Laurynas Gucevi\u010dius). Sovietiniu laikotarpiu (1949\u20131988) Arkikatedra buvo u\u017edaryta, joje ilg\u0105 laik\u0105 veik\u0117 Vilniaus paveiksl\u0173 galerija. Tik 1988 m. ji gr\u0105\u017einta tikintiesiems ir i\u0161kilmingai at\u0161ventinta, \u012f j\u0105 taip pat sugr\u0105\u017eintos \u0161v. Kazimiero \u2013 Lietuvos ir jaunimo glob\u0117jo relikvijos, gerbiamos puo\u0161nioje \u0160v. Kazimiero koply\u010dioje, kuri yra vienas i\u0161 vertingiausi\u0173 baroko paminkl\u0173 Lietuvoje. Katedra pastatyta XVII a. I pus\u0117je, gausiai papuo\u0161ta marmuru, stiuko lipdiniais, freskomis. De\u0161in\u0117je navoje esan\u010dioje Go\u0161taut\u0173 koply\u010dioje gerbiamas \u0160v. Mykolo Dievo Motinos,<\/b>\u00a0arba Sapieg\u0173 Madonos, paveikslas, d\u0117l daugyb\u0117s tikin\u010di\u0173j\u0173 patiriam\u0173 maloni\u0173 1750 m. kar\u016bnuotas popie\u017eiaus palaimintomis kar\u016bnomis. Katedroje buvo \u012frengta 11 koply\u010di\u0173, o \u0161iandien melstis pritaikytos \u0161e\u0161ios. Be anks\u010diau min\u0117t\u0173 de\u0161in\u0117je navoje \u012frengt\u0173 \u0161v. Kazimiero ir Go\u0161taut\u0173 koply\u010di\u0173 piligrimai gali melstis \u0160v\u010d. Sakramento ir Tremtini\u0173 koply\u010diose, o kairin\u0117je navoje \u2013 \u0160v. Vladislovo ir Valavi\u010di\u0173 koply\u010diose.<\/p>\n

Arkikatedros po\u017eemiuose buvo laidojami Lietuvos Did\u017eiajai Kunigaik\u0161tystei nusipeln\u0119 didikai, valdovai, vyskupai ir kapitulos nariai. Karali\u0161kajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Aleksandras Jogailaitis, karalien\u0117s Barbora Radvilait\u0117 ir El\u017ebieta Habsburgait\u0117,\u00a0valdovo Vladislovo IV Vazos \u0161irdis. 1985 m. atrastas arkikatedros lobynas. Tai Lietuvos auksakalyst\u0117s \u0161edevrai, kurie 1939 m. ruden\u012f, prasid\u0117jus karui, paskubomis pasl\u0117pti ni\u0161oje tarp Go\u0161taut\u0173 ir dabartin\u0117s Tremtini\u0173 koply\u010dios. \u0160iandien arkikatedros lobynas eksponuojamas\u00a0Ba\u017enytinio paveldo muziejuje<\/a>.<\/p>\n

\u0160v. Mykolo Dievo Motinos paveikslas (Sapieg\u0173 Madona).<\/strong> Remiantis istoriniais ra\u0161tais, \u0161is paveikslas stebuklais ir malon\u0117mis prad\u0117jo gars\u0117ti XVI a. Tada jis priklaus\u0117 pranci\u0161konams ir kab\u0117jo Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dioje. XVII a. prad\u017eioje LDK didiko Leono Sapiegos pra\u0161ymu ir iniciatyva paveikslas perkeltas \u012f naujai pastatyt\u0105 \u0160v. arkangelo Mykolo ba\u017eny\u010di\u0105 \u2013 Sapieg\u0173 \u0161eimos mauzoliej\u0173. \u010cia atvaizdas dar labiau i\u0161gars\u0117jo malon\u0117mis, patirti stebuklai buvo apra\u0161yti ir XVII a. pabaigoje i\u0161leisti atskira knyga. 1750 m. rugs\u0117jo 8 d. paveiklas vainikuotas popie\u017eiaus Benedikto IX atsi\u0173stomis kar\u016bnomis.<\/p>\n

Sapieg\u0173 Dievo Motinos paveikslas, nors ir stipriai apgadintas, buvo i\u0161saugotas per XVII a. Vilniaus gaisr\u0105 ir karus su Maskva. XX a pabaigoje atliekant paveikslo rekonstrukcij\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161 smarkiai apdegusio paveikslo buvo paimta tik centrin\u0117 lenta su Dievo Motinos veidu. \u0160i lenta buvo \u012fstatyta \u012f nauj\u0105 medin\u012f pagrind\u0105 ir pritapyta nauja kompozicija, tikriausiai pakartojant sen\u0105j\u0105. Kadangi paveikslas priklaus\u0117 bernardini\u0173 vienuolynui, i\u0161 abiej\u0173 Dievo Motinos \u0161on\u0173 pavaizduoti \u0161ios vienuolijos glob\u0117jai \u2013 \u0161v. Pranci\u0161kus Asy\u017eietis de\u0161in\u0117je ir \u0161v. Bernardas Sienietis kair\u0117je.<\/p>\n

1948 m. u\u017edarius \u0160v. arkangelo Mykolo ba\u017eny\u010di\u0105, paveikslas perduotas \u0160ventosios Dvasios ba\u017eny\u010diai, o v\u0117liau laikomas Vilniaus dail\u0117s muziejaus saugyklose. \u0160iuo laikotarpiu dingo paveiksl\u0105 puo\u0161\u0119 juvelyriniai dirbiniai, kar\u016bnos. Sovietme\u010diu jis prad\u0117tas vadinti Sapieg\u0173 Madonos paveikslu vengiant \u017eod\u017ei\u0173 \u201e\u0161ventas\u201c ir \u201eDievas\u201c.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Katedros a. 2, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Katedra atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.00\u201319.00
\nPamald\u0173 metu ekskursijos ne\u012fleid\u017eiamos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 8.00, 17.30
\nVII: 8.00, 9.00, 10.00, 11.15, 12.30, 17.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lotyn\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 18.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Informacija apie katedros po\u017eemi\u0173 lankym\u0105:<\/strong>
\nBa\u017enytinio paveldo muziejus<\/a>
\n+370 600 12080
\nkatedrospozemiai@bpmuziejus.lt
\nwww.bpmuziejus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v. Kazimiero \u0161vent\u0117<\/a>\u00a0\u2013 Kovo 4 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.katedra.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”3″ id=”1486358141074-3-9″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”586,587,588,585″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

Dievo Motina, Skaistyklos Siel\u0173 Gelb\u0117toja
\nMarija su K\u016bdikiu<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Vilniaus Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010dia Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Zigmanto III Vazos sekretoriaus Vaitiekaus Adalberto Chlud\u017einskio iniciatyva buvo pastatyta 1632 m. tuometiniame miesto pakra\u0161tyje \u2013 prie pietvakarin\u0117s miesto gynybin\u0117s sienos ir \u0161iandien nebei\u0161likusi\u0173 R\u016bdinink\u0173 vart\u0173. 1628 m. sujungus ankstesnius pastatus, baigtas statyti vienuolynas. Jis buvo vienas i\u0161 pagrindini\u0173 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s senosios regulos karmelit\u0173 centr\u0173.\u00a0<\/span>1810 m. prie Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010dios susik\u016br\u0117 viena did\u017eiausi\u0173 parapij\u0173 Vilniuje (1830 m. jai priklaus\u0117 12 250 parapijie\u010di\u0173).<\/p>\n

1743\u00a0m. prie kair\u0117s fasado pus\u0117s pristatyta v\u0117lyvojo baroko form\u0173 varpin\u0117, atspindinti Vilniaus baroko mokyklos tradicijas ir tapusi vienu i\u0161 senamies\u010dio ry\u0161kiausiai matom\u0173 statini\u0173. XVIII a. pabaigoje perstatyta ir pati ba\u017eny\u010dia. Ji yra trinav\u0117, bazilikin\u0117, su gilia presbiterija ir dviem kupolin\u0117mis koply\u010diomis i\u0161 \u0161on\u0173. Ba\u017eny\u010dioje yra 18 altori\u0173, papuo\u0161t\u0173 paveikslais, ry\u0161kiai da\u017eytomis skulpt\u016bromis ir aukso spalvos puo\u0161ybiniais elementais.<\/span><\/p>\n

Po 1831 ir 1863 m. sukilim\u0173 vienuolyne \u012fkurdinti u\u017edaryt\u0173 vienuolyn\u0173 vienuoliai, prad\u0117jo veikti kunig\u0173 kal\u0117jimas. 1886 m. vienuolynas u\u017edarytas, ir tai v\u0117liausiai u\u017edarytas Romos katalik\u0173 vienuolynas Vilniuje. 1887 m. j\u012f per\u0117m\u0117 vaik\u0173 prieglaud\u0173 draugija, jame buvo \u012frengti butai, parduotuv\u0117s. Sovietme\u010diu vienuolyno pastatuose buvo butai, pirmame auk\u0161te veik\u0117 bakal\u0117jos parduotuv\u0117s, \u012frengtas LTSR Dail\u0117s muziejaus liaudies meno skyrius. Ba\u017eny\u010dioje veik\u0117 sand\u0117lis, o 1975\u20131990 m. Vilniaus dail\u0117s muziejaus ekspozicija.<\/span><\/p>\n

Ba\u017eny\u010dios altoriuose iki jos u\u017edarymo kabojo 11 paveiksl\u0173 su aptaisais, kurie liudijo apie malones, teikiamas tikintiesiems per \u0161iuos paveikslus. 1991 m. gr\u0105\u017einus ba\u017eny\u010di\u0105 tikintiesiems, \u0161ventov\u0117 buvo atnaujinta ir sugr\u0105\u017einti kai kurie jai priklaus\u0119 paveikslai. Ba\u017eny\u010dios kairiajame \u0161oniniame altoriuje gerbiamas karmelitams priklaus\u0119s aptaisais puo\u0161tas Dievo Motinos su K\u016bdikiu paveikslas, o kitoje pus\u0117je, de\u0161iniajame altoriuje, kabo taip pat vertingas XVII a. karmeliti\u0161kos ikonografijos paveikslas Dievo Motinos, Skaistyklos Siel\u0173 Gelb\u0117tojos, atvaizdas.<\/span><\/p>\n

Dievo Motina, Skaistyklos Siel\u0173 Gelb\u0117toja<\/strong> ir karmelit\u0173 pamaldumas Marijai. Karmelitai \u0160v\u010d. Mergel\u0119 Marij\u0105 laik\u0117 tobulo maldos gyvenimo pavyzd\u017eiu, rodan\u010diu keli\u0105 pas Diev\u0105. Lietuvoje karmelitai ypa\u010d skleid\u0117 maldos u\u017e mirusiuosius praktik\u0105, susiet\u0105 su pamaldumu Dievo Motinai. To meto religin\u0117je vaizduot\u0117je svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 skaistykla, kurioje mirusieji prie\u0161 am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 apvalomi nuo yd\u0173 ir tr\u016bkum\u0173. Dievo Motina laikoma svarbiausia sielos sutaikymo su Dievu palydove ir tarpininke.<\/span><\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
R\u016bdnink\u0173 g. 20\/1, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI: 15.00\u201319.30
\nII\u2013V: 11.00\u201319.30
\nVI: 8.00\u201318.00
\nVII: 8.00\u201317.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 18.30
\nVI: 10.00
\nVII: 9.00, 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 17.30
\nVI: 9.00
\nVII: 10.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 6 700 1405 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.vvsventujuparapija.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”4″ id=”1486358126796-2-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”592,594,6635″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

Sopulingoji Dievo Motina<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f<\/strong> Pranci\u0161kon\u0173 kelias Vilniuje<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Tai pati seniausia Vilniaus ba\u017eny\u010dia, pirm\u0105 kart\u0105 istoriniuose \u0161altiniuose pamin\u0117ta 1320 m., kai Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Gediminas pakviet\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios Europos amatininkus ir pirklius atvykti \u012f Vilni\u0173. 1323 m. lai\u0161ke pranci\u0161konams jis ra\u0161\u0117, kad Vilniuje jiems pastatyta ba\u017eny\u010dia. Tai, kad ba\u017eny\u010dia buvo susijusi su pirkli\u0173 atvykimu \u012f miest\u0105, liudija jai suteiktas Vidurio Europos regiono tradicinis \u0161v.\u00a0vyskupo Mikalojaus Mirie\u010dio \u2013 keliautoj\u0173, pirkli\u0173, amatinink\u0173, belaisvi\u0173, vaik\u0173 glob\u0117jo \u2013 titulas.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dia buvo i\u0161m\u016bryta 1382\u20131387 m. LDK vietininko Vilniuje J. Jaunio (Janulio) r\u016bpes\u010diu ir l\u0117\u0161omis. \u0160\u012f statybos laik\u0105 patvirtina archaji\u0161kos architekt\u016brin\u0117s ankstyvosios gotikos ba\u017eny\u010dios formos. Ba\u017eny\u010dia rekonstruota ir atnaujinta kelis kartus, tod\u0117l i\u0161ry\u0161k\u0117ja interjero (skliaut\u0173, altori\u0173) XVI\u00a0a. prad\u017eios v\u0117lyvosios gotikos ir XVIII\u00a0a. vidurio v\u0117lyvojo baroko formos. Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012f tris navas dalija grak\u0161t\u016bs stulpai, besiremiantys \u012f \u017evaig\u017edinius skliautus. Did\u017eiajame altoriuje \u2013 Nukry\u017eiuotasis. Kairiajame altoriuje \u2013 \u0161v. Mikalojaus paveikslas. De\u0161iniajame altoriuje gerbiamas i\u0161skaptuotas i\u0161 med\u017eio, da\u017eytas ir paauksuotomis plok\u0161t\u0117mis u\u017edengtas Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas.<\/strong><\/p>\n

1901\u20131939 m. \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dia buvo vienintel\u0117 Vilniaus ba\u017eny\u010dia, kurioje vyko lietuvi\u0161kos pamaldos, tod\u0117l ji tapo \u017einoma kaip lietuvi\u0173 kult\u016bros \u017eidinys. 1930 m. Vilniaus lietuvi\u0173 pastangomis ba\u017eny\u010dioje pastatytas paminklas Vytauto Did\u017eiojo 500 met\u0173 mirties sukak\u010diai pamin\u0117ti. Pokario metais, u\u017edarius Vilniaus arkikatedr\u0105 bazilik\u0105, ba\u017eny\u010dia atliko prokatedros funkcij\u0105. 1959 m. \u0161alia ba\u017eny\u010dios pastatyta skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta Vilniaus glob\u0117jo \u0161v. Kristoforo skulpt\u016bra. Tai buvo savoti\u0161kas rezistencijos aktas, nes miesto herb\u0105, kuriame vaizduojamas \u0161is \u0161ventasis, soviet\u0173 re\u017eimas buvo u\u017edraud\u0119s.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
\u0160v. Mikalojaus g. 4<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013V: 15.30\u201318.30
\nVII: 7.15\u201315.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 18.00
\nVI (ir per valstybines \u0161ventes): 9.00
\nVII: 8.00, 10.00 (su vertimu \u012f gest\u0173 kalb\u0105), 14.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Tel. +370 5 262 3069 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.mikalojus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”5″ id=”1486358156696-4-9″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”596,595,597,598,599″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 ba\u017eny\u010dia ir pranci\u0161kon\u0173 konventual\u0173 vienuolynas<\/h6>\n

Baltoji Madona (\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo statula)<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f<\/strong> Pranci\u0161kon\u0173 kelias Vilniuje<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad vieta Trak\u0173 gatv\u0117je, kur stovi pranci\u0161kon\u0173 konventual\u0173 ba\u017eny\u010dia, yra viena ankstyviausi\u0173 kataliki\u0161k\u0173 Vilniaus viet\u0173. \u010cia rasti radiniai byloja apie krik\u0161\u010dioni\u0161kai laidotus palaikus dar prie\u0161 pastatant pirm\u0105j\u0105 m\u016brin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 XIII a. pabaigoje. Kaip ir dauguma kunigaik\u0161\u010dio Vytauto ir karaliaus Jogailos statyt\u0173 \u0161ventovi\u0173, \u0161i pranci\u0161kon\u0173 ba\u017eny\u010dia konsekruota \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Dievo Motinos \u0116mimo \u012f dang\u0173 titulu. Jos vardas ra\u0161ytas ir su pried\u0117liu \u201ein Arena\u201c, t.\u00a0y. Smiltyn\u0117je, kadangi taip vadinta \u0161i miesto vieta.<\/p>\n

1390 m. kry\u017eiuo\u010diai, puldami Vilniaus pilis, kartu sudegino ir pranci\u0161kon\u0173 statinius. 1421\u00a0m. pastatyta nauja ba\u017eny\u010dia ir pana\u0161iu metu \u2013 vienuolynas. Verting\u0173 vienuolyno architekt\u016bros fragment\u0173, ankstesni\u0173 nei XVIII a., kiek daugiau i\u0161liko ba\u017eny\u010dioje nei vienuolyno pastate. XIX a. po sukilim\u0173 vienuolynas ir ba\u017eny\u010dia buvo u\u017edaryti, atimta turtinga biblioteka. Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dioje buvo \u012fkurtas archyvas. 1998\u00a0m. ba\u017eny\u010dia buvo sugr\u0105\u017einta pranci\u0161konams konventualams.<\/p>\n

Prie \u012f\u0117jimo \u012f ba\u017eny\u010dios ir vienuolyno teritorij\u0105 prie tvoros stovi barokin\u0117 Suzin\u0173 \u0161eimos koply\u010dia, pastatyta kazok\u0173 nu\u017eudytiems vilnie\u010diams.<\/p>\n

Baltoji Madona<\/strong>, arba \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo statula, mieste malon\u0117mis gars\u0117jo nuo XVIII a. Tuomet ji stov\u0117jo vienuolyno sal\u0117je, kur buvo priimami lankytojai. Marija vaizduojama besilaukianti, kaip apra\u0161yta Aprei\u0161kime Jonui. Grei\u010diausiai tai ir l\u0117m\u0117, kad Baltoji Madona gerbiama kaip \u0161eimos serg\u0117toja, nedarni\u0173 \u0161eim\u0173 taikytoja ir \u0161eim\u0173, negalin\u010di\u0173 susilaukti vaik\u0173, u\u017etar\u0117ja bei negimusi\u0173 k\u016bdiki\u0173 glob\u0117ja. 1864 m. carui u\u017edarius vienuolyn\u0105 Marijos statula buvo pasl\u0117pta u\u017etinkuojant j\u0105 ni\u0161oje. 1935 m. pranci\u0161konai statul\u0105 perne\u0161\u0117 \u012f \u0160v. Lauryno koply\u010di\u0105. Sovietme\u010diu statula v\u0117l buvo u\u017etinkuota koply\u010dios ni\u0161oje ir niekas ne\u012ftar\u0117, kas pasl\u0117pta valstyb\u0117s archyvo sand\u0117lio sienoje. Ba\u017eny\u010di\u0105 sugr\u0105\u017einus pranci\u0161konams statula buvo atidengta.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Pranci\u0161kon\u0173 g. 1, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 17.30
\nVII: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 19.00
\nVII: 11.30, 13.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 555 24569 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.pranciskonai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”6″ id=”1486358174090-5-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”538,6627,539,6626″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. apa\u0161tal\u0173 Pilypo ir Jok\u016bbo ba\u017eny\u010dia ir dominikon\u0173 vienuolynas<\/h6>\n

Luki\u0161ki\u0173 Dievo Motina<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f<\/strong> Dominikon\u0173 kelio Vilniuje<\/a> ir \u0160v. Jok\u016bbo kelio<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Medin\u0117 \u0160v. apa\u0161tal\u0173 Pilypo ir Jok\u016bbo ba\u017eny\u010dia ir dominikon\u0173 vienuolynas Luki\u0161ki\u0173 priemiestyje buvo pastatyti 1642 m. Vienuoli\u0173 pareiga buvo nemokamai laidoti varg\u0161us ir teikti jiems ba\u017enytines paslaugas. Iki tol \u010dia b\u016bta miesto kapini\u0173, kuriose buvo laidojami betur\u010diai. Per karus su Maskvos kariuomene medin\u0117 ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117, o XVIII a. buvo atstatyta m\u016brin\u0117, kuri ne daug pakitusi i\u0161liko iki \u0161i\u0173 laik\u0173. Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dioje buvo \u012frengtas vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, v\u0117liau Operos ir baleto teatro sand\u0117lis. Buvusiame vienuolyne iki\u00a0<\/span>2004 m. veik\u0117 ligonin\u0117.<\/span><\/p>\n

Luki\u0161ki\u0173 Dievo Motinos atvaizdas<\/strong> dominikon\u0173 ba\u017eny\u010dioje stebuklais gars\u0117jo nuo XVII a. pabaigos. \u0160i\u0105 ikon\u0105 i\u0161 kar\u0173 su Rusija parve\u017e\u0117 LDK artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis. Atsid\u016brusi pas Luki\u0161ki\u0173 dominikonus ikona prad\u0117jo gars\u0117ti malon\u0117mis. Stebuklai apra\u0161yti 1737 m. i\u0161leistoje knygoje \u201eMistinis fontanas\u201c.<\/span><\/p>\n

Sovietme\u010diu manyta, kad stebuklingoji ikona yra pradingusi, ta\u010diau paai\u0161k\u0117jo, kad ji saugoma kitoje up\u0117s pus\u0117je esan\u010dioje \u0160v. Rapolo ba\u017eny\u010dioje. Atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119, ikona sugr\u0105\u017einta \u012f \u0160v. Pilypo ir Jok\u016bbo ba\u017eny\u010di\u0105, o pati ba\u017eny\u010dia sugr\u0105\u017einta dominikonams. \u010cia \u012fsteigtas Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dominikon\u0173 generalinio vikariato centras. 2015 m. pirm\u0105 kart\u0105 suskamb\u0117jo atkurtasis ba\u017eny\u010dios karilionas \u2013 unikalus 61 varpo instrumentas. \u0160is karilionas yra did\u017eiausias Baltijos \u0161alyse.<\/span><\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Luki\u0161ki\u0173 a. 10, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VI: 10.00\u201319.00
\nVII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 12.00, 18.00
\nVII: 9.00, 11.00, 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 16.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Karilion\u0173 skamb\u0117jim\u0105 galima i\u0161girsti kasdien. 15 min trukm\u0117s koncertai prasideda 13:00 ir 19:15.
\nDaugiau informacijos:\u00a0vilniauskarilionas.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 5 212 46 11 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
rastine.dominikonai@gmail.com <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.dominikonai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”7″ id=”1486358191873-6-6″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”601,604,602,603″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Kry\u017eiaus ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

\u0160v\u010d. Mergel\u0117 Marija Sniegin\u0117<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Ra\u0161ytiniai \u0161altiniai mini, kad Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s didikas Albertas Go\u0161tautas XIV a. \u012f Vilni\u0173 pasikviet\u0117 14 pranci\u0161kon\u0173, kurie, didikui i\u0161vykus, vilnie\u010di\u0173 buvo nukirsdinti arba nukry\u017eiuoti. Ant kankini\u0173 kapo A. Go\u0161tautas pastat\u0117 kry\u017ei\u0173, kurio nepaliet\u0117 ir didysis miesto gaisras, o kankini\u0173 u\u017etarimu buvo patiriama maloni\u0173. 1543 m. kry\u017eiaus vietoje buvo pastatyta \u0160v. Kry\u017eiaus koply\u010dia. 1635 m. vyskupas Abraomas Vaina pakviet\u0117 \u012f Vilni\u0173 vienuolius bonifratrus (lot. boni fratres \u2013 gerieji broliai) ir patik\u0117jo jiems slaugyti senus ligotus kunigus ir varg\u0161us pasaulie\u010dius. Broliai r\u016bpinosi ir psichin\u0119 negali\u0105 turin\u010diais \u017emon\u0117mis, o tai anuo metu buvo ne\u012fprasta. \u012esik\u016br\u0119 Vilniuje, bonifratrai \u0161alia \u0160v. Kry\u017eiaus koply\u010dios pastat\u0117 vienuolyn\u0105 ir ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n

Dabartin\u0117 ba\u017eny\u010dios puo\u0161yba sukurta XVIII a. po Vilni\u0173 nusiaubusio gaisro. \u0160v. Kry\u017eiaus ba\u017eny\u010dios i\u0161or\u0117 gana kukli, puo\u0161n\u016bs tik jos kvadratini\u0173 bok\u0161teli\u0173 vir\u0161\u016bnes u\u017ebaigiantys a\u017e\u016briniai kry\u017eiai. Ba\u017eny\u010dios vidus turtingesnis, ta\u010diau kiek ne\u012fprastas Vilniaus miesto v\u0117lyvojo baroko stiliaus ba\u017eny\u010dioms. Svarbu pamin\u0117ti jos r\u016bsyje tekant\u012f \u0161altin\u0117l\u012f, kuris, sakoma, i\u0161try\u0161ko tada, kai buvo nukirsdinti vienuoliai pranci\u0161konai. \u017dmon\u0117s tiki, kad \u0161is vanduo gydo aki\u0173 ligas.<\/p>\n

Vienuolius bonifratrus i\u0161 Vilniaus i\u0161varius, 1843 m. \u0160v. Kry\u017eiaus ba\u017eny\u010dia buvo u\u017edaryta. Tarpukariu broliai v\u0117l sugr\u012f\u017eo ir \u012fk\u016br\u0117 seneli\u0173 prieglaud\u0105 ir valgykl\u0105 varg\u0161ams. Po Antrojo pasaulinio karo ba\u017eny\u010dia buvo v\u0117l u\u017edaryta. \u010cia buvo komplektuojamos knygos bibliotekoms papildyti. Vienuolyno patalpose gyveno \u017emon\u0117s, kita pastato dalis priklaus\u0117 Vilniaus kra\u0161totyros muziejui. 1976 m. ba\u017eny\u010dia buvo kruop\u0161\u010diai restauruota ir pritaikyta vargon\u0173 muzikos koncert\u0173 salei. Nuo 1995 m. pastatai buvo perduoti Nekaltai Prad\u0117tosios \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Vargdieni\u0173 seser\u0173 kongregacijai, vienuolynas rekonstruotas. Prie ba\u017eny\u010dios veikia seser\u0173 koordinuojamas socialinis centras \u201e\u0160v. Kry\u017eiaus namai\u201c, kuriame r\u016bpinamasi sunkumus patirian\u010diais \u017emon\u0117mis.<\/p>\n

Dievo Motinos Ligoni\u0173 Sveikatos<\/strong>, arba \u0160v\u010d. Mergel\u0117 Marijos Sniegin\u0117s, paveikslas mena broli\u0173 bonifratr\u0173 laikus. Tiksli paveikslo atsiradimo istorija n\u0117ra \u017einoma, ta\u010diau apie j\u012f jau ra\u0161oma XVIII a. viduryje ba\u017eny\u010dios inventorizacijos dokumentuose. Apie malones, teikiamas per paveiksl\u0105, liudija apkaustai bei votai \u2013 pad\u0117kos \u017eenklai. Dievo Motinos Ligoni\u0173 sveikatos u\u017etarimo ir pagalbos ypa\u010d pra\u0161o ligoniai ir reg\u0117jimo problem\u0173 turintys \u017emon\u0117s. Ba\u017eny\u010dios fasad\u0105 puo\u0161ia \u0161io paveikslo kopija.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
S. Daukanto a. 1, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta valand\u0105 iki \u0161v. Mi\u0161i\u0173. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 18.00
\nVI: 11.00
\nVII: 11.00, 19.00 (studentams) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 672 46648 <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”8″ id=”1493297448909-12-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6182,6181,6183,608,6600″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

Loreto Marija ir \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Paguoda<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f<\/strong> Gailestingumo kelio<\/a> ir J\u0117zuit\u0173 kelio Vilniuje<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Pal. M. Sopo\u010dka Vilniaus universiteto Teologijos fakultete dirbo 1927\u20131945 m. Atstatant \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010di\u0105, \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje aukodavo \u0161v. Mi\u0161ias kariuomenei, pats kur\u012f laik\u0105 gyveno ba\u017eny\u010dios klebonijoje. Soviet\u0173 vald\u017eios laikotarpiu zakristijoje reng\u0117 katekizmo kursus pasaulie\u010diams, kad jie gal\u0117t\u0173 slapta mokyti tik\u0117jimo ties\u0173, populiarino Dievo gailestingumo \u017eini\u0105.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dios statyba siejama su Lietuvos krik\u0161tu \u2013 ba\u017eny\u010di\u0105 1386 m. prie turgaus aik\u0161t\u0117s prad\u0117jo statyti Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Jogaila. 1571 m. karalius \u017dygimantas Augustas parapin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 perdav\u0117 j\u0117zuitams. Jie \u0161alia ba\u017eny\u010dios \u012fsteig\u0117 Vilniaus j\u0117zuit\u0173 kolegij\u0105 (dabar Vilniaus universitetas). Istorin\u0117s aplinkyb\u0117s l\u0117m\u0117, kad ba\u017eny\u010dios paskirtis ne kart\u0105 keit\u0117si, ta\u010diau j\u0105 visada supo akademin\u0117 bendruomen\u0117, ji tapo svarbiausio ir seniausio Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje Vilniaus universiteto ansamblio dalimi.<\/p>\n

1737 m. gotikin\u0117 ba\u017eny\u010dia buvo perstatyta, \u012fgavo v\u0117lyvojo baroko formas ir vien\u0105 gra\u017eiausi\u0173 Europoje ba\u017eny\u010di\u0173 fasad\u0173 (architektas Kristupas Glaubicas). 1826 m. pristatyta pietin\u0117 dalis, 1902 m. sukurti vitra\u017eai. 1948 m. ba\u017eny\u010dia buvo u\u017edaryta ir paversta sand\u0117liu, v\u0117liau \u010dia \u012fkurtas Mokslo muziejus. J\u0117zuitai r\u016bpinosi ba\u017eny\u010dia 1570\u20131800 m., joje tarnauja ir dabar nuo at\u0161ventinimo 1991 m. spalio 11 d.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dios pilioriai glaud\u017eia dvylika \u0161v. Jon\u0173 ir kit\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173, atstovaujan\u010di\u0173 visuotinei Ba\u017eny\u010diai, statul\u0173 \u2013 tai \u0161vent\u0173j\u0173 ir kankini\u0173 Jon\u0173 panteonas, l\u0117m\u0119s ir ba\u017eny\u010dios titul\u0105. Seniau buvusi\u0173 altori\u0173 vietos pa\u017eym\u0117tos reik\u0161ming\u0173 asmenybi\u0173 paminklais. Centriniame altoriuje dominuoja puo\u0161nus tabernakulis, Nukry\u017eiuotasis, J\u0117zaus krik\u0161to ir \u0161vent\u0173j\u0173 skulpt\u016bros, taip pat \u0161ventov\u0117s glob\u0117j\u0173 paveikslai, j\u0117zuit\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 atvaizdai.<\/p>\n

De\u0161in\u0117je navoje prie altoriaus 2016 m. \u012frengta prie\u0161 Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 \u010dia dirbusio kunigo Alfonso Lipni\u016bno vardu pavadinta koply\u010dia yra skirta Vilniaus universiteto bendruomen\u0117s sielovadai ir kartu jau modernus prisilietimas prie i\u0161taikingos barokin\u0117s ba\u017eny\u010dios erdv\u0117s.<\/p>\n

Pro altoriaus ark\u0105 matoma tradicin\u0117 Loreto Marijos statul\u0117l\u0117<\/strong>, atve\u017eta i\u0161 Italijos 1647 m. Netrukus ji prad\u0117jo gars\u0117ti stebuklais ir tapo \u017einoma Europoje. Egzamin\u0173 metu prie jos melsdavosi studentai. Po Antrojo pasaulinio karo statul\u0117l\u0117 buvo perduota \u012f Vilniaus dail\u0117s muziej\u0173, v\u0117liau restauruota ir perduota Ba\u017enytinio Paveldo muziejuje. \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje gerbiama restauratori\u0173 sukurta statul\u0117l\u0117s kopija. Tarp \u0161e\u0161i\u0173 ba\u017eny\u010dios koply\u010di\u0173 yra \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Paguodos koply\u010dia (kairin\u0117je navoje pirmoji nuo pagrindinio \u012f\u0117jimo). Jos centre \u2013 altorius su XVIII a. Mergel\u0117s Marijos su K\u016bdikiu paveikslu, puo\u0161tu apkaustais. Antroji koply\u010dia skirta \u0161v. Onai, dar vadinama \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo koply\u010dia, nes jos portalas (puo\u0161nus \u012f\u0117jimas \u012f koply\u010di\u0105) vaizduoja Dievo Motin\u0105 debesyse, apsupt\u0105 dviej\u0173 angel\u0173 sarg\u0173. Ketvirtoje koply\u010dioje, kuri vadinama Dievo K\u016bno (Oginski\u0173) vardu, yra saugomas \u0160ven\u010diausiasis Sakramentas ir gerbiamas dar vienas Mergel\u0117s Marijos atvaizdas su K\u016bdikiu rankose.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
\u0160v. Jono g. 12, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong><\/p>\n

Rugs\u0117j\u012f\u2013gegu\u017e\u0119<\/strong>
\nII\u2013IV: 18.00 (koply\u010dioje)
\nV: 18.00 (studentams)
\nVII: 11.00, 13.00<\/p>\n

Bir\u017eel\u012f\u2013rugpj\u016bt\u012f<\/strong>
\nVII: 11.00 <\/div>

<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto ansambl\u012f\u00a0www.muziejus.vu.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.jonai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”9″ id=”1486358210203-7-7″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”613,614,615,612″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Onos ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

\u0160v\u010d. Mergel\u0117 Marija su K\u016bdikiu ir \u0160v. Ona<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

\u0160v. Onos ba\u017eny\u010dia da\u017enai vadinama gotikos \u0161edevru, liepsnojan\u010dios gotikos perlu. Ji statyta apie 1495\u20131500 m. kaip \u0160v. Onos brolijos koply\u010dia prie tada dar medin\u0117s Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dios. Svarbiausias tai \u012frodantis dokumentas \u2013 1501 m. popie\u017eiaus Aleksandro VI suteikta atlaid\u0173 privilegija Vilniaus \u0160v. Onos ba\u017eny\u010diai, skatinusi tikin\u010diuosius gausiai j\u0105 lankyti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti. Prie ba\u017eny\u010dios taip pat veik\u0117 ir vokie\u010dius bei kit\u0173 \u0161ali\u0173 katalikus vienijanti \u0160v. Martyno brolija.<\/span><\/p>\n

1747 m. pagal \u017eymaus architekto Jono Kristupo Glaubico projekt\u0105 buvo \u012frengti trys m\u016briniai barokiniai altoriai, i\u0161lik\u0119 nepakeisti iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Dar du dideli remontai atlikti 1902\u20131909 m. ir 1969\u20131971 m. Nors, pasak legendos, Napoleonas Bonapartas taip susi\u017eav\u0117j\u0119s ba\u017eny\u010dios gro\u017eiu, kad net nor\u0117j\u0119s ant delno nusine\u0161ti j\u0105 \u012f Pary\u017ei\u0173, jo kariuomen\u0117 ba\u017eny\u010dioje buvo \u012frengusi amunicijos sand\u0117l\u012f, v\u0117liau laik\u0117 belaisvius, tod\u0117l ba\u017eny\u010dios vidus buvo smarkiai nuniokotas.<\/span><\/p>\n

Centriniame altoriuje kabo \u0161ventov\u0117s titul\u0105 nusakantis \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos su K\u016bdikiu<\/strong> ir \u0161v. Onos paveikslas (liaudyje pritaikytas vertinys i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos \u201e\u0160v. Ona, pati tre\u010dioji\u201c). Jame pavaizduotos trys kartos: ba\u017eny\u010dios glob\u0117ja \u0161v. Ona, jos dukt\u0117 \u0161v\u010d. Mergel\u0117 Marija ir k\u016bdik\u0117lis J\u0117zus \u2013 Mergel\u0117s Marijos S\u016bnus ir \u0161v. Onos Vaikaitis. \u0160iam paveikslui rodyt\u0105 ypating\u0105 pagarb\u0105 liudija puo\u0161n\u016bs aptaisai, o \u0161v. Onos kulto i\u0161plitim\u0105 Lietuvoje liudija daugelio vyresniosios kartos moter\u0173 tur\u0117tas Onos vardas.<\/span><\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Maironio g. 10, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII 11.00\u201318.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00
\nVII: 9.00 (Missa lecta), 11.00 (Missa cantata) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
vilniausonosbaznycia.net<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”10″ id=”1486358228609-8-8″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”616,619,620″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (Bernardin\u0173) ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

Sopulingoji Dievo Motina<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f<\/strong> Gailestingumo kelio<\/a>, Pranci\u0161kon\u0173 kelio Vilniuje<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Bernardin\u0173 vienuoliai su misijomis \u012f Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 atkeliavo XV a. viduryje. Pirm\u0105j\u0105 medin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 pastat\u0117 XV a. Vilniuje \u012fsik\u016br\u0119 bernardinai \u2013 pranci\u0161konai observantai, siek\u0119 gyventi pagal \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (1182\u20131226) vienuolinio gyvenimo ideal\u0105. Medin\u0117 ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117, o v\u0117liau pastatytos m\u016brin\u0117s ba\u017eny\u010dios did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f teko i\u0161ardyti d\u0117l konstrukcini\u0173 klaid\u0173.<\/p>\n

1506\u20131516 m. pastatyta dabartin\u0117 ba\u017eny\u010dia, kurioje i\u0161liko nugriautos ba\u017eny\u010dios presbiterija \u2013 vienuoli\u0173 choras ir zakristija. Ba\u017eny\u010dia laikyta vienu i\u0161 did\u017eiausi\u0173 ir puo\u0161niausi\u0173 miesto pastat\u0173. Bernardin\u0173 vienuolynas statytas kartu su ba\u017eny\u010dia, \u010dia veik\u0117 noviciatas, seminarija, skriptorijus, sukaupta biblioteka. Bernardinai ypa\u010d gars\u0117jo savo pamokslininkais, tur\u0117jo sav\u0173 amatinink\u0173. XIX a. po sukilim\u0173 caro vald\u017eia vienuolyn\u0105 u\u017edar\u0117. Po Antrojo pasaulinio karo buvo \u012fkurtas Vilniaus dail\u0117s institutas (dabartin\u0117 Dail\u0117s akademija). Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dia buvo paversta Dail\u0117s instituto sand\u0117liu. Pranci\u0161konai jiems sugr\u0105\u017eint\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 at\u0161ventino 1994 m.<\/p>\n

Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 yra i\u0161lik\u0119 ir restauruoti trylika v\u0117lyvojo baroko stiliaus medini\u0173 altori\u0173. \u0160onin\u0117se ba\u017eny\u010dios navose galima gro\u017e\u0117tis gotikiniais kri\u0161toliniais, kry\u017eminiais ir \u017evaig\u017ediniais skliautais. Nav\u0173 sienas puo\u0161ia gotikin\u0117s polichromin\u0117s freskos. Tai spalvingos fig\u016brin\u0117s kompozicijos Biblijos, \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio gyvenimo ir hagiografin\u0117mis temomis. \u0160i tapyba sukurta XVI a. ir laikoma unikalia.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dioje saugoma seniausia \u017einoma Lietuvoje XV a. Nukry\u017eiuotojo skulpt\u016bra \u2013 dabar ji kabo de\u0161in\u0117s navos \u0160v. Florijono (Trij\u0173 Karali\u0173) koply\u010dioje. Bernardinams b\u016bding\u0105 pamaldum\u0105 ken\u010dian\u010diam Kristui liudijo ir XVII a. ba\u017eny\u010dios \u0161ventoriuje prad\u0117ta kurti Kalvarija. V\u0117liau, Kalvarijai sunykus, Kry\u017eiaus keliai \u012frengti koply\u010dioje \u0161alia ba\u017eny\u010dios. I\u0161 \u0161ios Kalvarijos i\u0161liko tik viena \u201eKristaus laipt\u0173\u201c (Scala Sancta) stotis. Joje \u012frengta \u0160vent\u0173j\u0173 laipt\u0173, \u0161v. Elenos atve\u017et\u0173 i\u0161 Jeruzal\u0117s \u012f Rom\u0105, kopija. \u012e \u0161i\u0105 koply\u010di\u0105 galima patekti ir meld\u017eiantis kilti \u201eKristaus laiptais\u201c per 1874 m. pristatyt\u0105 neogotikin\u0119 varpin\u0119, esan\u010di\u0105 lauke.<\/p>\n

Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas<\/strong> buvo nutapytas 1699 m., gavus teis\u0119 \u012f to paties pavadinimo atlaidus. Paveikslas su aptaisais pakabintas Sokalio arba Rusi\u0161kosios Dievo Motinos altoriuje, kuris yra kair\u0117je pus\u0117je \u0161alia centrinio altoriaus. \u0160is atvaizdas yra vienas garsiausi\u0173 malon\u0117mis pagars\u0117jusi\u0173 Marijos atvaizd\u0173, susijusi\u0173 su Lietuvos ir Lenkijos bernardinais.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Maironio g. 10, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI: 9.00\u201318.00
\nII: 7.30\u201318.00
\nIII\u2013V: 7.30\u201319.00
\nVI: 8.30\u201319.00
\nVII: 8.30\u201318.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI: 12.00
\nII: 7.30
\nIII\u2013V: 7.30, 18.00
\nVI: 9.00, 18.00
\nVII: 10.30, 13.00 (su vertimu \u012f gest\u0173 kalb\u0105), 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (angl\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Informacija apie architekt\u016brin\u012f ansambl\u012f ir organizuojamas ekskursijas:<\/strong>
\nwww.bernardinuansamblis.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.bernardinuparapija.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”11″ id=”1486358272803-10-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”625,623,301″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Povilo ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

\u0160v\u010d. Mergel\u0117 Marija Maloningoji<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

\u0160v. apa\u0161tal\u0173 Petro ir Povilo ba\u017eny\u010dia yra Lietuvoje vienas \u017eymiausi\u0173 baroko statini\u0173, kurio i\u0161or\u0117s bei vidaus architekt\u016bra ma\u017eai keit\u0117si. Tai viena i\u0161 nedaugelio Vilniaus ba\u017eny\u010di\u0173, kuri be pertraukos veik\u0117 kaip katalik\u0173 maldos namai. Nuo 1625 m. \u0161ioje vietoje buvo \u012fsik\u016br\u0119 Laterano kanaunink\u0173 vienuoliai. Manoma, kad \u0161ios ba\u017eny\u010dios vietoje nuo XVI a. pabaigos stov\u0117jo medin\u0117s ba\u017eny\u010dios. Joms sudegus, dabartin\u0117 m\u016brin\u0117 ba\u017eny\u010dia prad\u0117ta statyti 1668 m. bir\u017eelio 29-\u0105j\u0105, \u0161ven\u010diant \u0161v. Petro ir Povilo dien\u0105 ir pra\u0161ant Marij\u0105 \u012ftvirtinti taik\u0105 kar\u0173 i\u0161vargintoje Lietuvoje. \u0160i\u0105 intencij\u0105 liudija u\u017era\u0161as ba\u017eny\u010dios fasade \u201eRegina Pacis funda nos in pace\u201c (\u201eTaikos Karaliene, stiprink mus taikoje\u201c). Retorinis barokui b\u016bdingas \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaismas primena ir ba\u017eny\u010dios statybos fundatori\u0173 \u2013 Vilniaus vaivad\u0105 ir Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s kariuomen\u0117s vyriausi\u0105j\u012f vad\u0105 Mykol\u0105 Kazimier\u0105 Pac\u0105. Jo palaikai palaidoti ba\u017eny\u010dios r\u016bsyje po slenks\u010diu.<\/span><\/p>\n

Dekoruoti ba\u017eny\u010di\u0105 1678 m. atvyko puik\u016bs ital\u0173 skulptoriai Giovanni Pietro Perti ir Giovanni Maria Galli. B\u016btent stiuko skulpt\u016brinis dekoras \u0161i\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 pavert\u0117 Vilniaus v\u0117lyvojo baroko perlu. Puo\u0161ybos ikonografija i\u0161rei\u0161kia pagrindines vertybines vienuolijos ir mecenato M.\u00a0K. Paco nuostatas: Laterano kanaunink\u0173 glob\u0117jo \u0160v. Augustino, \u0160v. Karalieni\u0173, \u0160v. Riteri\u0173 Kankin\u0173 ir \u0160v. Mergeli\u0173 Kankini\u0173 koply\u010dios i\u0161ry\u0161kina Ba\u017eny\u010dios mokymo, barokinio galing\u0173j\u0173 nusi\u017eeminimo, kovos bei kan\u010dios u\u017e tik\u0117jim\u0105 ir skaistyb\u0117s (iki mirties galingasis M.\u00a0K. Pacas liko neved\u0119s) vertybes.<\/p>\n

Did\u017eiajame altoriuje \u2013 Pranci\u0161kaus Smuglevi\u010diaus paveikslas \u201e\u0160v. Petro ir Povilo atsisveikinimas\u201c.<\/span><\/p>\n

De\u0161iniajame \u0161oniniame altoriuje gerbiamas Penki\u0173 J\u0117zaus \u017eaizd\u0173 paveikslas, par\u016bpintas Vilniaus \u017evej\u0173 brolijos. Ba\u017eny\u010dioje taip pat gerbiama medin\u0117 J\u0117zaus Nazarie\u010dio skulpt\u016bra, pagaminta Romoje pagal Madride saugot\u0105 stebukling\u0105\u00a0<\/span>Ecce Homo<\/i><\/span>\u00a0atvaizd\u0105. Pasak 1804 m. vizitacijos akto, i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173 sumontuotos J\u0117zaus galvos ertm\u0117je \u012fd\u0117tos antspauduotos relikvijos.<\/span><\/p>\n

\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Maloningosios paveikslas<\/strong> (kairiajame \u0161oniniame altoriuje) yra Italijos Faenzos mieste itin gerbto paveikslo kopija. J\u0105 atgabeno \u017eemai\u010di\u0173 vyskupas Jurgis Ti\u0161kevi\u010dius. Paveiksle vaizduojama Marija, lau\u017eanti Dievo r\u016bstyb\u0117s str\u0117les. Vilnie\u010diai prie \u0161io paveikslo u\u017etarimo melsdavosi siau\u010diant epidemijoms. \u0160alia pastatytas jau v\u0117liau nutapytas paveikslas su Vilniuje siautusio maro scena ir \u0160v\u010d. Mergele Marija Maloning\u0105ja.<\/span><\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Antakalnio g. 1\/1, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 6.30\u201318.45 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 7.00, 7.30, 18.00
\nVII: 7.30, 10.00, 11.30, 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 17.00
\nVII: 8.30, 13.00, 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 5 234 0229 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
vilniauspetropovilo.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”12″ id=”1486358250023-9-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6676,544,545″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
\u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia ir Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelias<\/h6>\n

\u0160v\u010d. Mergel\u0117 Marija Sopulingoji<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Objektas taip pat patenka \u012f<\/strong> Dominikon\u0173 kelio Vilniuje<\/a>, Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelio<\/a>\u00a0mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelias, sakralinis architekt\u016brinis ansamblis, yra vienas did\u017eiausi\u0173 Europos Kry\u017eiaus keli\u0173. Vis\u0105 kompleks\u0105 sudaro \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia ir 35 stotys. \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia yra pagrindin\u0117 Sekmini\u0173 \u0161ventimo vieta Vilniaus arkivyskupijoje.<\/p>\n

Vilniaus Kalvarij\u0173 Kry\u017eiaus kelias \u012frengtas d\u0117kojant Dievui u\u017e pergal\u0119 prie\u0161 carin\u0117s Rusijos kariuomen\u0119 ir pa\u0161ventintas 1669 m. \u0160ia vieta besir\u016bpinantys Vilniaus \u0160ventosios Dvasios vienuolyno dominikonai, remiami didik\u0173 ir i\u0161kili\u0173 dvasinink\u0173, 1772 m. \u010dia pastat\u0117 \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010di\u0105 ir 20 nauj\u0173 koply\u010di\u0173. Iki XX a. ansamblis keit\u0117si ma\u017eai. Daugiau nuostoli\u0173 padar\u0117 tik Napoleono kariuomen\u0117. Labiausiai Vilniaus Kalvarijos nukent\u0117jo sovietme\u010diu, kai 1962 m. vien\u0105 nakt\u012f buvo susprogdintos beveik visos stotys. Atstatyti prad\u0117tas Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119 1990 m.<\/p>\n

Kelio ilgis, atstumai tarp sto\u010di\u0173 \u017eingsniais atitinka J\u0117zaus laik\u0173 Jeruzal\u0117s topografij\u0105, tod\u0117l Vilniuje esan\u010dios Kalvarijos vadinamos \u201eJeruzal\u0117s miestu\u201c. \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo ba\u017eny\u010dia yra kompozicinis ir id\u0117jinis Vilniaus Kalvarij\u0173 centras. Auk\u0161ta kalva, ant kurios pastatyta ba\u017eny\u010dia, Kalvarij\u0173 topografijoje atitinka Golgotos kaln\u0105. Didysis altorius, kitaip vadinamas Nukry\u017eiuotojo, yra svarbiausia Kry\u017eiaus kelio stotis, skirta I\u0161ganytojo mir\u010diai ant Kry\u017eiaus pamin\u0117ti. Altoriuje esan\u010di\u0105 Nukry\u017eiuotojo fig\u016br\u0105 tikintieji laiko stebuklinga. Sopulingosios Dievo Motinos altoriuje po stikliniu gaubtu i\u0161statyta \u0160v. Kry\u017eiaus relikvija. Ba\u017eny\u010dios sienas ir skliautus puo\u0161ia \u012fsp\u016bdingos XVIII a. pabaigos freskos.<\/p>\n

Kairin\u0117s navos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos altoriuje gerbiamas \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Sopulingosios paveikslas<\/strong>. Vir\u0161 Gailestingojo J\u0117zaus paveikslo yra dominikon\u0173 ba\u017eny\u010dioms b\u016bdingas XVII a. sukurtas Ro\u017einio \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos paveikslas. Kairin\u0117je navoje yra dominikon\u0173 laikus menantis \u0161v. Hiacinto (Jackaus) altorius<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Kalvarij\u0173 g. 329, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaroma likus valandai iki \u0161v. Mi\u0161i\u0173. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013V: 7.00, 19.00
\nVI: 19.00
\nVII: 10.30 (vaikams), 12.00, 16.00 (jaunimui) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 13.00, 18.00
\nVII: 7.00, 9.00, 13.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atlaidai<\/strong>
\nSekmin\u0117s<\/a>
\n\u0160v. Kry\u017eiaus relikvijos pagerbimas \u2013 kiekvieno m\u0117nesio 14 dien\u0105
\nKry\u017eiaus keli\u0105 einantiems maldininkams atlaidai suteikiami nuo pirmojo gegu\u017e\u0117s m\u0117nesio sekmadienio iki rugs\u0117jo 14 dienos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
info@vilniauskalvarijos.lt <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.vilniauskalvarijos.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”13″ id=”1488445275028-12-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”262,504,632,284,629″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n
Trak\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo ba\u017eny\u010dia<\/h6>\n

Dievo Motina \u2013 Lietuvos glob\u0117ja<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f<\/strong> \u0160v. Jono Pauliaus kelio<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

\u0160v. Jonas Paulius II pasi\u017eym\u0117jo ypatingu pamaldumu Dievo Motinai. Savo \u0161\u016bkiu jis pasirinko meil\u0117s ir i\u0161tikimyb\u0117s \u0160v\u010d. Mergelei Marijai i\u0161pa\u017einim\u0105 \u201eTotus tuus\u201c (visas tavo). Trak\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos apsilankymo ba\u017eny\u010dia, kurios altori\u0173 puo\u0161ia malon\u0117mis gars\u0117jantis Trak\u0173 Dievo Motinos \u2013 Lietuvos glob\u0117jos paveikslas, liudija gil\u0173 lietuvi\u0173 pamaldum\u0105 Marijai. Tai pirmasis Lietuvoje 1718 m. rugs\u0117jo 4 d. popie\u017eiaus kar\u016bnomis vainikuotas Marijos atvaizdas, kuriam suteiktas Ligoni\u0173 U\u017etar\u0117jos titulas.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dia pastatyta Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto iniciatyva 1409 m. ir jai suteiktas \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo pas El\u017ebiet\u0105 titulas. Krik\u0161\u010dioni\u0161koje tradicijoje \u0161is \u012fvykis suvokiamas kaip senosios ir naujosios sandoros susitikimas. XV a. ba\u017eny\u010dios vidaus sienos buvo puo\u0161tos bizantinio stiliaus tapyba, pirmieji jos fragmentai atidengti 2006 metais. Freskose vaizduojamos Senojo ir Naujojo Testament\u0173 scenos. \u0160ioje ba\u017eny\u010dioje nuo seno itin gerbta ro\u017einio malda, tod\u0117l prie \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 pilioriaus \u012frengto \u0161oninio Ro\u017einio \u0161v\u010d. Mergel\u0117s Marijos altoriaus \u012fkomponuotas XVII a. nutapytas paveikslas \u201eRo\u017einio Dievo Motina su \u0161v. Dominyku ir \u0161v. Kotryna Sieniete\u201c. Ba\u017eny\u010dia niekada nebuvo u\u017edaryta, perduota kitai konfesijai ar naudota ne pagal paskirt\u012f, tod\u0117l ji yra unikalus tik\u0117jimo ir Lietuvos kult\u016bros istorijos paminklas, saugantis \u0161e\u0161i\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 Ba\u017eny\u010dios ir dail\u0117s paveld\u0105.<\/p>\n

Did\u017eiojo altoriaus paveiksle vaizduojama bizantiniu stiliumi nutapyta Dievo Motina Hodegetria<\/strong> (i\u0161 gr. k. kelrod\u0117). Ant jos kairio kelio s\u0117di purpurine tunika vilkintis Vaikelis J\u0117zus, kair\u0117je rankoje laikantis knyg\u0105, o de\u0161in\u0119 tiesiantis link Motinos laikomos tris ro\u017einio sl\u0117pinius simbolizuojan\u010dios tri\u017eied\u0117s ro\u017e\u0117s. Paveikslas glaud\u017eiai siejamas su kunigaik\u0161\u010dio Vytauto atminimu. XVII a. \u012fra\u0161as kitoje paveikslo pus\u0117je skelbia, kad j\u012f Vytautui krik\u0161to proga padovanoj\u0119s Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Primindamas Vytaut\u0105 ir jo didingus laikus, \u0161is Marijos atvaizdas stiprino taut\u0105, tod\u0117l prie jo melstis keliavo auk\u0161\u010diausieji valstyb\u0117s valdovai, didikai, \u017emoni\u0173 procesijos atvykdavo i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 viet\u0173.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Birut\u0117s skg. 5, Trakai<\/span><\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 9.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00
\nVII: 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 17.00
\nVII: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Akatistas Dievo Motinos garbei giedamas pirm\u0105j\u012f m\u0117nesio sekmadien\u012f \u2013 11.20 (lietuvi\u0173 k.) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atlaidai<\/strong>
\nDievo Motinos Gimimo atlaidai (Trakin\u0117s)<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.trakubaznycia.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][\/tabbed_section][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row]\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":494,"parent":36,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-85","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/85","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=85"}],"version-history":[{"count":232,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/85\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7000,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/85\/revisions\/7000"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/36"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media\/494"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=85"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}