{"id":77,"date":"2017-11-30T12:06:12","date_gmt":"2017-11-30T12:06:12","guid":{"rendered":"http:\/\/cityofmercy.lt\/?page_id=77"},"modified":"2025-08-25T18:42:04","modified_gmt":"2025-08-25T15:42:04","slug":"gailestingumo-kelias","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/marsrutai\/gailestingumo-kelias\/","title":{"rendered":"Gailestingumo kelias"},"content":{"rendered":"[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

Gailestingumo kelias. <\/b>Apie Dievo Gailestingumo \u017einios perdavim\u0105 Vilniuje.<\/h4>\n[\/vc_column_text]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”2\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

14 Objekt\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

85 Kilometrai<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/i> <\/div>
\n

12 Valand\u0173<\/h3>\n <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” centered_text=”true” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_raw_html]JTNDaWZyYW1lJTIwc3JjJTNEJTIyaHR0cHMlM0ElMkYlMkZ3d3cuZ29vZ2xlLmNvbSUyRm1hcHMlMkZkJTJGdSUyRjElMkZlbWJlZCUzRm1pZCUzRDExSFpWS1pVN0dNYVRITk5iWWpJeHJYSlZOdE1CdzhrSiUyMiUyMHdpZHRoJTNEJTIyMTAwJTI1JTIyJTIwaGVpZ2h0JTNEJTIyNTAwJTIyJTNFJTNDJTJGaWZyYW1lJTNF[\/vc_raw_html][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”atidaryti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-location-arrow” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″ url=”https:\/\/drive.google.com\/open?id=11HZVKZU7GMaTHNNbYjIxrXJVNtMBw8kJ&usp=sharing”][nectar_btn size=”small” open_new_tab=”true” button_style=”regular” button_color_2=”Accent-Color” icon_family=”fontawesome” text=”spausdinti \u017eem\u0117lap\u012f” icon_fontawesome=”fa fa-map” margin_top=”5″ margin_right=”5″ margin_bottom=”5″ margin_left=”5″ url=”https:\/\/drive.google.com\/file\/d\/1F3ahA4w94mewpksBZGbCw5–Q3F6gux5\/view?usp=sharing”][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/3″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_column_text]\n

Nuo Antakalnio kalv\u0173, vaizdingais Vilniaus senamies\u010dio gatvi\u0173 labirintais iki Tabari\u0161ki\u0173 miestelio Lietuvos pasienyje Gailestingumo kelias jungia vietas, kuri\u0173 aplinka gaub\u0117 did\u017eiuosius Dievo Gailestingumo apa\u0161talus – \u0161v. Faustin\u0105 ir jos dvasin\u012f vadov\u0105 pal. kun. Mykol\u0105 Sopo\u010dk\u0105. 2000 m. \u0161vent\u0105ja paskelbta vienuol\u0117 Faustina Kovalska 1929 m., 1933\u20131936 m. gyveno Vilniuje, Gailestingumo Motinos vienuolyno namuose. Daugiakult\u016briame tarpukario Vilniuje \u0161ventoji Faustina patyr\u0117 reik\u0161mingiausius J\u0117zaus apsirei\u0161kimus. \u0160iame mieste ji sutiko dvasin\u012f vadov\u0105 ir nuod\u0117mklaus\u012f pal. kun. M. Sopo\u010dk\u0105, kurio paskatinta prad\u0117jo ra\u0161yti dienora\u0161t\u012f, jo d\u0117ka buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, prasid\u0117jo pamaldumas Dievo Gailestingumui. Vilniuje ir Vilniaus kra\u0161te pal. kun. M. Sopo\u010dka praleido did\u017ei\u0105j\u0105 savo gyvenimo dal\u012f \u2013 vaikyst\u0119, kai su t\u0117vais atvykdavo \u012f Vilniaus \u0161ventoves, studij\u0173 metus, dirbo universitete, vykd\u0117 savo kunigi\u0161k\u0105 ganytojo tarnyst\u0119 Vilniaus ba\u017eny\u010diose ir tikin\u010di\u0173j\u0173 bendruomen\u0117se.<\/p>\n[\/vc_column_text]

<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>
\"\"<\/div><\/div>
<\/div><\/div>\n
\n\t\t

MAR\u0160RUTO OBJEKTAI<\/h2>

Apra\u0161ymas, nuotraukos, praktin\u0117 informacija<\/p><\/div>

<\/div>[\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][tabbed_section style=”minimal” alignment=”center” spacing=”default” tab_color=”Accent-Color” cta_button_style=”accent-color” icon_size=”24″][tab icon_family=”none” title=”1″ id=”1486014257795-2-3″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6536,651,652,650″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Faustinos namelis<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

<\/a> Gailestingumo Motinos seserys, kuri\u0173 vienuolijai priklaus\u0117 ir \u0161v. Faustina, \u012f Vilni\u0173 atvyko 1908 m. ir Antakalnyje \u012fsteig\u0117 vienuolyn\u0105. Seserys globojo buvusias kalines, moralinio elgesio problem\u0173 turin\u010dias merginas, nuteistas nepilnametes, r\u016bpinosi karo ligonine, kep\u0117 duon\u0105, skalb\u0117. Vienuolynui taip pat priklaus\u0117 didelis sodas, kurio keletas obel\u0173 i\u0161likusios iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n

\u0160v. Faustina Vilniaus Gailestingumo Motinos vienuolyne gyveno 1929 m. nuo vasario 21 iki bir\u017eelio 11 d. ir nuo 1933 m. gegu\u017e\u0117s pabaigos iki 1936 m. kovo 21 d. Skai\u010diuojama, kad Vilniuje \u0160v. Faustina patyr\u0117 apie 80 J\u0117zaus apsirei\u0161kim\u0173.<\/p>\n

I\u0161lik\u0119s vienintelis vienuolyno namas, kuriame gyveno \u0161v. Faustina, buvo restauruotas. Atkurtoje \u0161v. Faustinos cel\u0117je gerbiamos jos ir pal. M. Sopo\u010dkos relikvijos. Kiekvien\u0105 dien\u0105 15 val. kalbamas Gailestingumo vainik\u0117lis, kuris buvo padiktuotas \u0161iame vienuolyno name 1935 m. rugs\u0117jo 13\u201314 d. Gailestingumo vainik\u0117lio tekstas lietuvi\u0173 kalba buvo aprobuotas 1942 m. tuomet Vilniaus arkivyskupo pad\u0117j\u0117ju dirbusio vyskupo Me\u010dislovo Reinio.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
V. Grybo g. 29a, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 10.00\u201317.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Gailestingumo vainik\u0117lis kalbamas kiekvien\u0105 dien\u0105 15.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ekskursijos derinamos telefonu: +370 674 57966 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
\u0160v. Faustinos namelis<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
\u0160v. Faustinos namelis i\u0161silaiko i\u0161 piligrim\u0173 auk\u0173.<\/p>\n

Vilniaus piligrim\u0173 centras
\n\u012emon\u0117s kodas: 305627846
\nAB SEB bankas
\nSWIFT (BIC): CBVILT2X
\nLT777044090101076736 <\/div>

<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”2″ id=”1486014396651-9-2″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
\"Former<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Buv\u0119s Karmeli\u010di\u0173 vienuolynas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

1935 m. aprei\u0161kimuose \u0161v. Faustinai J\u0117zus pra\u0161\u0117 \u012fkurti nauj\u0105 vienuolij\u0105. \u0160ios vienuolijos \u012fk\u016brimu prad\u0117jo r\u016bpintis pal. M. Sopo\u010dka. Pirmoji kanditat\u0117 \u012f \u0161i\u0105 vienuolij\u0105 \u2013 Jadvyga O\u0161inska laikinuosius \u012f\u017eadus dav\u0117 1941 m. ur\u0161ulie\u010di\u0173 vienuolyne (Skapo g.). Kitais metais laikinuosius \u012f\u017eadus dav\u0117 dar penkios kandidat\u0117s. \u012e\u017eadai buvo atnaujinami kasmet. 1944 m. lapkri\u010dio 16 d. nakt\u012f tuometinio karmeli\u010di\u0173 vienuolyno koply\u010dioje \u012f\u017ead\u0173 i\u0161kilm\u0117ms vadovavo i\u0161 slaptaviet\u0117s Juod\u0161iliuose sugr\u012f\u017e\u0119s pal. M. Sopo\u010dka. Tai buvo Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 kongregacijos \u012fsik\u016brimo prad\u017eia. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje seserys i\u0161vyko \u012f Lenkij\u0105. Oficialiu dekretu kongregacija buvo patvirtinta 1955 metais.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Namas prie Paupio g. 31, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”3″ id=”1486014272918-3-10″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”655,654,653″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Gailestingojo J\u0117zaus seser\u0173 vienuolynas (buvusio vizitie\u010di\u0173 vienuolyno pastatai)<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

1932\u20131934 m. pal. M. Sopo\u010dka gyveno seserims vizitiet\u0117ms priklausan\u010diame name \u0161alia vienuolyno ir ra\u0161\u0117 savo mokslin\u012f darb\u0105. 1933 m., b\u016bdamas Gailestingumo Motinos seser\u0173 kongregacijos nuod\u0117mklausiu, jis susitiko su \u0161v. Faustina ir \u0161i jam papasakojo apie J\u0117zaus pra\u0161ym\u0105 nutapyti paveiksl\u0105. Kadangi tame pa\u010diame name gyveno ir dirbo dailininkas Eugenijus Kazimirovskis, pal. M. Sopo\u010dka papra\u0161\u0117 jo nutapyti Dievo Gailestingumo paveiksl\u0105. 1934 m. pirm\u0105 pusmet\u012f \u0161v. Faustina kelis kartus per savait\u0119 \u010dia lankydavosi pa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip tapomas paveikslas, ir duoti tolesni\u0173 nurodym\u0173.<\/p>\n

Vilniaus I\u0161ganytojo kalva yra istorinis Gailestingumo centras, nes nuo XVII a. \u010dia buvo \u012fsik\u016br\u0119 vizitie\u010di\u0173, misionieri\u0173 ir gailesting\u0173j\u0173 seser\u0173 (\u0161ari\u010di\u0173) vienuolynai. Misionieri\u0173 vienuolijos steig\u0117jas buvo \u0161v. Vincentas Paulietis \u2013 gailestingumo organizacij\u0173 glob\u0117jas, o vizitiet\u0117 sesuo \u0161v. Marija Margarita Alakok XVII a., patyrusi J\u0117zaus reg\u0117jimus, tapo J\u0117zaus \u0160irdies kulto pradininke.<\/p>\n

Sovietme\u010diu vizitie\u010di\u0173 vienuolyne ir ba\u017eny\u010dioje buvo \u012fkurta pataisos darb\u0173 kolonija, misionieri\u0173 vienuolyne \u2013 ligonin\u0117. \u0160iandien \u010dia \u012fsik\u016brusios Gailestingojo J\u0117zaus seserys ir j\u0173 pri\u017ei\u016brimas hospisas. Vienuolyno koply\u010dia \u012frengta buvusiose dailininko Eugenijus Kazimirovskio dirbtuv\u0117se. Joje gerbiamos \u0161v. Faustinos ir pal. M. Sopo\u010dkos relikvijos.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Ras\u0173 g. 4a, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Seserys susitinka su piligrimais, suteikia nakvyn\u0119, maitinim\u0105. D\u0117l susitikim\u0173 su seserimis skambinti +370 5 2121090 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”4″ id=”1486014244385-1-7″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”576,6596,575,578,577″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Au\u0161ros Vart\u0173 Gailestingumo Motinos koply\u010dia ir \u0160v. Teres\u0117s ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f <\/b>\u0160v. Jono Pauliaus II kelio<\/a> ir Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

\u0160v. Faustina ir pal. M. Sopo\u010dka tur\u0117jo ypating\u0105 pamaldum\u0105 Marijai ir da\u017enai ateidavo maldai prie Au\u0161ros vart\u0173 Gailestingumo Motinos. 1935 m. Velyk\u0173 laiku Au\u0161ros vartuose buvo pirm\u0105 kart\u0105 vie\u0161ai gerbiamas Dievo Gailestingumo paveikslas, \u0161v. Faustinos papuo\u0161tas \u017eolynais. Pal. kun. M. Sopo\u010dka sak\u0117 pamokslus apie Dievo gailestingum\u0105. Tai buvo neoficialus pirmasis Gailestingumo sekmadienio \u0161ventimas. 2000 m. \u0161v. Jonas Paulius II pirm\u0105j\u012f sekmadien\u012f po Velyk\u0173 oficialiai paskelb\u0117 Gailestingumo sekmadieniu.<\/p>\n

Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia yra viena seniausi\u0173 ir svarbiausi\u0173 piligrimyst\u0117s viet\u0173 Lietuvoje. XVIII a. pabaigoje lietuviams ir lenkams ji tapo kovos u\u017e laisv\u0119 ir valstybingum\u0105 simboliu. Vilnie\u010diai Au\u0161ros Vart\u0173 Marij\u0105 gerb\u0117 kaip miesto glob\u0117j\u0105. \u0160v. Jonas Paulius II kalb\u0117jo, kad \u201e\u0161ie Vartai tapo ypatinga susitikim\u0173 su Kristaus ir Ba\u017eny\u010dios Motina, viso kra\u0161to tikin\u010di\u0173j\u0173 vienyb\u0117s vieta. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 krik\u0161\u010dionys susiburia, kad Mergel\u0117s Marijos akivaizdoje kaip broliai ir seserys pasidalyt\u0173 tuo pa\u010diu tik\u0117jimu, viena viltimi ir tikr\u0105ja meile.\u201c<\/p>\n

Gotikinio stiliaus Au\u0161ros vartai yra vieninteliai i\u0161lik\u0119 XVI a. statytos Vilniaus gynybin\u0117s sienos vartai. Gailestingumo Motinos paveikslas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo \u012ftaisytas lauke ant vart\u0173 \u0161alia i\u0161orin\u0117je pus\u0117je kab\u0117jusio \u201ePasaulio I\u0161ganytojo\u201c atvaizdo. XVII a. \u012f Vilni\u0173 atvyk\u0119 basieji karmelitai gynybiniame vart\u0173 bok\u0161te pastat\u0117 koply\u010di\u0105 ir \u012f j\u0105 perk\u0117l\u0117 \u017emoni\u0173 gerbiam\u0105 paveiksl\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012f koply\u010di\u0105 buvo galima patekti tik i\u0161 vienuolyno sodo, o pasaulie\u010diai meld\u0117si lauke. Galerija maldininkams buvo pastatyta XVIII a. pabaigoje, o XIX a. viduryje \u012f\u0117jimas \u012f koply\u010di\u0105 tapo atviras visiems tikintiesiems. Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia tapo vienu did\u017eiausi\u0173 Vilniaus karmelit\u0173 palikimu.<\/p>\n

Marijos paveikslas nutapytas XVII a. prad\u017eioje ant \u0105\u017euolini\u0173 lent\u0173 skydo pagal Nyderland\u0173 dailininko Martino de Voso pavyzd\u012f. Tai vienas i\u0161 nedaugelio Marijos paveiksl\u0173 be K\u016bdikio. Jame galima \u012f\u017evelgti ir angelo \u017einios klausan\u010di\u0105 Mergel\u0119, ir nuod\u0117mingus \u017emones prie \u0161irdies glaud\u017eian\u010di\u0105 Gailestingumo Motin\u0105.<\/p>\n

1927 m. Marija vainikuota popie\u017eiaus Pijaus XI pa\u0161ventintomis kar\u016bnomis ir jai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas.<\/p>\n

Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dia \u012ftraukta \u012f Europos Marijos \u0161ventovi\u0173 tinkl\u0105, jungiant\u012f 20 svarbiausi\u0173 Europos Marijos \u0161ventovi\u0173. \u0160alia Au\u0161ros Vart\u0173 koply\u010dios stovinti \u0160v. Teres\u0117s ba\u017eny\u010dia yra viena \u017eymiausi\u0173 v\u0117lyvojo baroko bebok\u0161\u010di\u0173 \u0161ventovi\u0173 Lietuvoje. Baigta statyti ir pa\u0161ventinta 1654 m. ba\u017eny\u010dia priklaus\u0117 basiesiems karmelitams, kuri\u0173 vienuolyno pastatai buvo i\u0161sid\u0117st\u0119 prie Vilniaus miesto gynybin\u0117s sienos trij\u0173 kvartal\u0173 teritorijoje. \u0160iandien tai \u2013 vienintel\u0117 i\u0161 trij\u0173 i\u0161likusi\u0173 karmelit\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, veikusi\u0173 Vilniuje. 1760\u20131764 m. Vilniaus dailininkas Motiejus Slu\u0161\u010dianskis nutap\u0117 \u0161v. Teres\u0117s gyvenim\u0105 ir veikl\u0105 bei bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 ordino dvasingum\u0105 vaizduojan\u010dias freskas ir iliuzinius altorius. Centrinio altoriaus paveiksle vaizduojama \u0161v. Teres\u0117s ekstaz\u0117s patirtis, kai jos \u0161ird\u012f angelas perv\u0117r\u0117 Dievo meil\u0117s str\u0117le.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Au\u0161ros vart\u0173 g. 14, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Koply\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 8.00\u201319.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios<\/strong>
\nKoply\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 9.00
\nVII: 9.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Koply\u010dioje (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Ba\u017eny\u010dioje (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 18.00
\nVII: 11.00, 18.00
\nPirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f ir \u0161e\u0161tadien\u012f 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Ba\u017eny\u010dioje (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 17.00
\nVII: 9.00, 13.00, 17.00
\nPirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f ir \u0161e\u0161tadien\u012f 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atlaidai<\/strong>
\nAu\u0161ros Vart\u0173 Gailestingumo Motinos Globos atlaidai<\/a>\u00a0\u0161ven\u010diami a\u0161tuonias dienas t\u0105 savait\u0119, \u012f kuri\u0105 patenka lapkri\u010dio 16 diena.
\nGailestingumo Motinos ma\u017eieji atlaidai \u2013 kiekvieno m\u0117nesio 16 dien\u0105. \u0160v. Mi\u0161ios lietuvi\u0173 k. \u2013 12.00, lenk\u0173 k. \u2013 10.00. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.ausrosvartai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”5″ id=”1486014306944-5-2″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”281,6598,571,570″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Mykolo ba\u017eny\u010dia (Ba\u017enytinio paveldo muziejus)<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f mar\u0161rut\u0105\u00a0<\/b>Katedra.Varpin\u0117.Lobynas<\/a>[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

1934\u20131938 metais pal. M. Sopo\u010dka buvo \u0160v. Mykolo ba\u017eny\u010dios rektorius ir seser\u0173 bernardini\u0173 kapelionas. Jis gyveno greta esan\u010diame pastate prie\u0161ais Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Nutapyt\u0105 Dievo Gailestingumo paveiksl\u0105, nors ir nepripa\u017eint\u0105 Ba\u017eny\u010dios vadovyb\u0117s, kun. M. Sopo\u010dka pirmiausia pakabino seser\u0173 bernardini\u0173 vienuolyno prie \u0160v. Mykolo ba\u017eny\u010dios koridoriuje, ta\u010diau reg\u0117jimuose J\u0117zus \u0161v. Faustinos pra\u0161\u0117, kad paveikslas b\u016bt\u0173 gerbiamas vie\u0161ai. 1937 m. leidus Vilniaus arkivyskupui Romualdui Jalb\u017eychovskiui paveikslas buvo pakabintas pagrindinio altoriaus de\u0161in\u0117je pus\u0117je. Taip prad\u0117jo stipr\u0117ti pamaldumas Dievo Gailestingumui. Antrojo pasaulinio karo metu Vilni\u0173 okupavus sovietams savo bute pal. M. Sopo\u010dka reng\u0117 slaptus katalik\u0173 inteligentijos grupi\u0173 ir marijon\u0173 religin\u0117s brolijos susitikimus. \u0160i veikla v\u0117liau leido atsirasti kandida\u010di\u0173 \u012f kuriam\u0105 Gailestingojo J\u0117zaus vienuoli\u0173 kongregacijai.<\/p>\n

\u0160v. arkangelo Mykolo ba\u017eny\u010dia ir buv\u0119s bernardini\u0173 vienuolynas \u2013 \u012fsp\u016bdingas Renesanso laik\u0173 ansamblis. Jo statyb\u0105 ir puo\u0161im\u0105 r\u0117m\u0117 Leonas Sapiega, vienas garsiausi\u0173 XVI\u2013XVII a. Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s didik\u0173. Tai pirmoji \u0161ventov\u0117 Lietuvoje, statyta kaip didik\u0173 \u0161eimos mauzoliejus. Vienuolyne \u012fsik\u016br\u0117 grie\u017et\u0105 klauz\u016br\u0105 pri\u0117musios seserys bernardin\u0117s. Ba\u017eny\u010dia tapo ne tik maldos namais, bet ir Sapieg\u0173 gimin\u0117s mauzoliejumi.<\/p>\n

Po ba\u017eny\u010dios grindimis yra i\u0161likusios penkios laidojimo kriptos. Vienose laidotos vienuol\u0117s, kitose \u2013 pasaulie\u010diai. Sapieg\u0173 \u0161eimos kriptoje palaidotas Leonas Sapiega, jo s\u016bn\u016bs Jonas Stanislovas, Kristupas ir kiti \u0161eimos nariai. Ba\u017eny\u010dioje i\u0161liko keturi ypa\u010d vertingi XVII a. pr. Sapieg\u0173 gimin\u0117s antkapiai, liudijantys u\u017esakov\u0173 gali\u0105, turt\u0105 ir subtil\u0173 menin\u012f skon\u012f.<\/p>\n

Sovietme\u010diu, u\u017edarius vienuolyn\u0105 ir ba\u017eny\u010di\u0105, pastatai kur\u012f laik\u0105 buvo nenaudojami, apleisti, XVIII a. ba\u017eny\u010dios altoriai ir sakykla i\u0161griauti. Po 1964 m. gaisro remontuotoje ba\u017eny\u010dioje atidarytas Architekt\u016bros muziejus, o vienuolyno patalpos pritaikytos student\u0173 bendrabu\u010dio, but\u0173, gamybini\u0173 dirbtuvi\u0173 reikm\u0117ms. 1993 m. ba\u017eny\u010dia ir apleistos vienuolyno patalpos gr\u0105\u017eintos Vilniaus arkivyskupijai. 2009 m. baigti ansamblio restauravimo darbai, lankytojams duris atv\u0117r\u0117 Ba\u017enytinio paveldo muziejus.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
\u0160v. Mykolo g. 9, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Darbo laikas<\/strong>
\nII\u2013VI: 11.00\u201318.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Nedirba sekmadieniais, pirmadieniais ir valstybini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 dienomis.
\nValstybini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 i\u0161vakar\u0117se\u00a0\u2013 viena valanda trumpiau.
\nPavieniams lankytojams ekskursijos kiekvien\u0105 \u0161e\u0161tadien\u012f 14 val. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
+370 5 269 7803 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
muziejus@bpmuziejus.lt <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.bpmuziejus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”6″ id=”1486014324259-6-10″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”620,619,616″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (Bernardin\u0173) ba\u017eny\u010dia ir pranci\u0161kon\u0173 vienuolynas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f<\/strong> Pranci\u0161kon\u0173 kelio Vilniuje<\/a> ir Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dioje nuo 1941 m. pal. M. Sopo\u010dka aukodavo \u0161v. Mi\u0161ias ir pad\u0117davo \u0161ios ba\u017eny\u010dios dvasininkams. 1942 m. kovo 3 d. \u012f jo but\u0105 prie\u0161ais ba\u017eny\u010di\u0105 \u012fsiver\u017e\u0117 naciai, nor\u0117dami j\u012f suimti, ta\u010diau tuo metu kunigas atna\u0161avo \u0161v. Mi\u0161ias Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dioje. \u012esp\u0117tas negr\u012f\u017eti \u012f but\u0105 ir dvasin\u0119 seminarij\u0105 su seser\u0173 ur\u0161ulie\u010di\u0173 pagalba jis i\u0161vyko \u012f Juod\u0161ilius. \u0160\u012f i\u0161sigelb\u0117jimo \u012fvyk\u012f pal. M. Sopo\u010dka priskyr\u0117 Dievo Gailestingumui.<\/p>\n

Bernardin\u0173 vienuoliai su misijomis \u012f Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 atkeliavo XV a. viduryje. Pirm\u0105j\u0105 medin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 pastat\u0117 XV a. Vilniuje \u012fsik\u016br\u0119 bernardinai \u2013 pranci\u0161konai observantai, siek\u0119 gyventi pagal \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (1182\u20131226) vienuolinio gyvenimo ideal\u0105. Medin\u0117 ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117, o v\u0117liau pastatytos m\u016brin\u0117s ba\u017eny\u010dios did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f teko i\u0161ardyti d\u0117l konstrukcini\u0173 klaid\u0173.<\/p>\n

1506\u20131516 m. pastatyta dabartin\u0117 ba\u017eny\u010dia, kurioje i\u0161liko nugriautos ba\u017eny\u010dios presbiterija \u2013 vienuoli\u0173 choras ir zakristija. Ba\u017eny\u010dia laikyta vienu i\u0161 did\u017eiausi\u0173 ir puo\u0161niausi\u0173 miesto pastat\u0173. Bernardin\u0173 vienuolynas statytas kartu su ba\u017eny\u010dia, \u010dia veik\u0117 noviciatas, seminarija, skriptorijus, sukaupta biblioteka. Bernardinai ypa\u010d gars\u0117jo savo pamokslininkais, tur\u0117jo sav\u0173 amatinink\u0173. XIX a. po sukilim\u0173 caro vald\u017eia vienuolyn\u0105 u\u017edar\u0117. Po Antrojo pasaulinio karo buvo \u012fkurtas Vilniaus dail\u0117s institutas (dabartin\u0117 Dail\u0117s akademija). Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dia buvo paversta Dail\u0117s instituto sand\u0117liu. Pranci\u0161konai jiems sugr\u0105\u017eint\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 at\u0161ventino 1994 m.<\/p>\n

Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 yra i\u0161lik\u0119 ir restauruoti trylika v\u0117lyvojo baroko stiliaus medini\u0173 altori\u0173. \u0160onin\u0117se ba\u017eny\u010dios navose galima gro\u017e\u0117tis gotikiniais kri\u0161toliniais, kry\u017eminiais ir \u017evaig\u017ediniais skliautais. Nav\u0173 sienas puo\u0161ia gotikin\u0117s polichromin\u0117s freskos. Tai spalvingos fig\u016brin\u0117s kompozicijos Biblijos, \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio gyvenimo ir hagiografin\u0117mis temomis. \u0160i tapyba sukurta XVI a. ir laikoma unikalia.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dioje saugoma seniausia \u017einoma Lietuvoje XV a. Nukry\u017eiuotojo skulpt\u016bra \u2013 dabar ji kabo de\u0161in\u0117s navos \u0160v. Florijono (Trij\u0173 Karali\u0173) koply\u010dioje. Bernardinams b\u016bding\u0105 pamaldum\u0105 ken\u010dian\u010diam Kristui liudijo ir XVII a. ba\u017eny\u010dios \u0161ventoriuje prad\u0117ta kurti Kalvarija. V\u0117liau, Kalvarijai sunykus, Kry\u017eiaus keliai \u012frengti koply\u010dioje \u0161alia ba\u017eny\u010dios. I\u0161 \u0161ios Kalvarijos i\u0161liko tik viena \u201eKristaus laipt\u0173\u201c (Scala Sancta) stotis. Joje \u012frengta \u0160vent\u0173j\u0173 laipt\u0173, \u0161v. Elenos atve\u017et\u0173 i\u0161 Jeruzal\u0117s \u012f Rom\u0105, kopija. \u012e \u0161i\u0105 koply\u010di\u0105 galima patekti ir meld\u017eiantis kilti \u201eKristaus laiptais\u201c per 1874 m. pristatyt\u0105 neogotikin\u0119 varpin\u0119, esan\u010di\u0105 lauke.<\/p>\n

Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas buvo nutapytas 1699 m., gavus teis\u0119 \u012f to paties pavadinimo atlaidus. Paveikslas su apkaustais pakabintas Sokalio arba Rusi\u0161kosios Dievo Motinos altoriuje, kuris yra kair\u0117je pus\u0117je \u0161alia centrinio altoriaus. \u0160is atvaizdas yra vienas garsiausi\u0173 malon\u0117mis pagars\u0117jusi\u0173 Marijos atvaizd\u0173, susijusi\u0173 su Lietuvos ir Lenkijos bernardinais.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Maironio g. 10, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI: 9.00\u201318.00
\nII: 7.30\u201318.00
\nIII\u2013V: 7.30\u201319.00
\nVI: 8.30\u201319.00
\nVII: 8.30\u201318.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI: 12.00
\nII: 7.30
\nIII\u2013V: 7.30, 18.00
\nVI: 9.00, 18.00
\nVII: 10.30, 13.00 (su vertimu \u012f gest\u0173 kalb\u0105), 17.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (angl\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 9.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Informacija apie architekt\u016brin\u012f ansambl\u012f ir organizuojamas ekskursijas:
\nwww.bernardinuansamblis.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.bernardinuparapija.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”7″ id=”1486014348062-7-3″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6600,608,610,611,6182″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Jono Krik\u0161tytojo ir \u0161v. Jono evangelisto ir apa\u0161talo ba\u017eny\u010dia ir Vilniaus universitetas<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f <\/strong>J\u0117zuit\u0173 kelio Vilniuje<\/a>, Marijos gerbimo viet\u0173<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Pal. M. Sopo\u010dka Vilniaus universiteto Teologijos fakultete dirbo 1927\u20131945 m. Atstatant \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010di\u0105, \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje aukodavo \u0161v. Mi\u0161ias kariuomenei, pats kur\u012f laik\u0105 gyveno ba\u017eny\u010dios klebonijoje. Soviet\u0173 vald\u017eios laikotarpiu zakristijoje reng\u0117 katekizmo kursus pasaulie\u010diams, kad jie gal\u0117t\u0173 slapta mokyti tik\u0117jimo ties\u0173, populiarino Dievo gailestingumo pamaldas.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dios statyba siejama su Lietuvos krik\u0161tu \u2013 ba\u017eny\u010di\u0105 1386 m. prie turgaus aik\u0161t\u0117s prad\u0117jo statyti Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Jogaila. 1571 m. karalius \u017dygimantas Augustas parapin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 perdav\u0117 j\u0117zuitams. Jie \u0161alia ba\u017eny\u010dios \u012fsteig\u0117 Vilniaus j\u0117zuit\u0173 kolegij\u0105 (dabar Vilniaus universitetas). Istorin\u0117s aplinkyb\u0117s l\u0117m\u0117, kad ba\u017eny\u010dios paskirtis ne kart\u0105 keit\u0117si, ta\u010diau j\u0105 visada supo akademin\u0117 bendruomen\u0117, ji tapo svarbiausio ir seniausio Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje Vilniaus universiteto ansamblio dalimi.<\/p>\n

1737 m. gotikin\u0117 ba\u017eny\u010dia buvo perstatyta, \u012fgavo v\u0117lyvojo baroko formas ir vien\u0105 gra\u017eiausi\u0173 Europoje ba\u017eny\u010di\u0173 fasad\u0173 (architektas Kristupas Glaubicas). 1826 m. pristatyta pietin\u0117 dalis, 1902 m. sukurti vitra\u017eai. 1948 m. ba\u017eny\u010dia buvo u\u017edaryta ir paversta sand\u0117liu, v\u0117liau \u010dia \u012fkurtas Mokslo muziejus. J\u0117zuitai r\u016bpinosi ba\u017eny\u010dia 1570\u20131800 m., joje tarnauja ir dabar nuo at\u0161ventinimo 1991 m. spalio 11 d.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dios pilioriai glaud\u017eia dvylika \u0161v. Jon\u0173 ir kit\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173, atstovaujan\u010di\u0173 visuotinei Ba\u017eny\u010diai, statul\u0173 \u2013 tai \u0161vent\u0173j\u0173 ir kankini\u0173 Jon\u0173 panteonas, l\u0117m\u0119s ir ba\u017eny\u010dios titul\u0105. Seniau buvusi\u0173 altori\u0173 vietos pa\u017eym\u0117tos reik\u0161ming\u0173 asmenybi\u0173 paminklais. Centriniame altoriuje dominuoja puo\u0161nus tabernakulis, Nukry\u017eiuotasis, J\u0117zaus krik\u0161to ir \u0161vent\u0173j\u0173 skulpt\u016bros, taip pat \u0161ventov\u0117s glob\u0117j\u0173 paveikslai, j\u0117zuit\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 atvaizdai.<\/p>\n

De\u0161in\u0117je navoje prie altoriaus 2016 m. \u012frengta prie\u0161 Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 \u010dia dirbusio kunigo Alfonso Lipni\u016bno vardu pavadinta koply\u010dia yra skirta Vilniaus universiteto bendruomen\u0117s sielovadai ir kartu jau modernus prisilietimas prie i\u0161taikingos barokin\u0117s ba\u017eny\u010dios erdv\u0117s.<\/p>\n

Pro altoriaus ark\u0105 matoma tradicin\u0117 Loreto Marijos statul\u0117l\u0117, atve\u017eta i\u0161 Italijos 1647 m. Netrukus ji prad\u0117jo gars\u0117ti stebuklais ir tapo \u017einoma Europoje. Egzamin\u0173 metu prie jos melsdavosi studentai. Po Antrojo pasaulinio karo statul\u0117l\u0117 buvo perduota \u012f Vilniaus dail\u0117s muziej\u0173, v\u0117liau restauruota ir perduota Ba\u017enytinio Paveldo muziejuje. \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje gerbiama restauratori\u0173 sukurta statul\u0117l\u0117s kopija. Tarp \u0161e\u0161i\u0173 ba\u017eny\u010dios koply\u010di\u0173 yra \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Paguodos koply\u010dia (kairin\u0117je navoje pirmoji nuo pagrindinio \u012f\u0117jimo). Jos centre \u2013 altorius su XVIII a. Mergel\u0117s Marijos su K\u016bdikiu paveikslu, puo\u0161tu apkaustais. Antroji koply\u010dia skirta \u0161v. Onai, dar vadinama \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo koply\u010dia, nes jos portalas (puo\u0161nus \u012f\u0117jimas \u012f koply\u010di\u0105) vaizduoja Dievo Motin\u0105 debesyse, apsupt\u0105 dviej\u0173 angel\u0173 sarg\u0173. Ketvirtoje koply\u010dioje, kuri vadinama Dievo K\u016bno (Oginski\u0173) vardu, yra saugomas \u0160ven\u010diausiasis Sakramentas ir gerbiamas dar vienas Mergel\u0117s Marijos atvaizdas su K\u016bdikiu rankose.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
\u0160v. Jono g. 12, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong><\/p>\n

Rugs\u0117j\u012f\u2013gegu\u017e\u0119<\/strong>
\nII\u2013IV: 18.00 (koply\u010dioje)
\nV: 18.00 (studentams)
\nVII: 11.00, 13.00<\/p>\n

Bir\u017eel\u012f\u2013rugpj\u016bt\u012f<\/strong>
\nVII: 11.00 <\/div>

<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
\u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dios varpin\u0117 atidaryta:<\/strong>
\nGegu\u017e\u0119 ir rugs\u0117j\u012f
\nI\u2013VII \u2013 10.00\u201319.00
\nBir\u017eel\u012f\u2013liep\u0105
\nI\u2013VII \u2013 11.00\u201320.00
\nSpalio\u2013baland\u017eio m\u0117n. varpin\u0117 nedirba. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto ansambl\u012f\u00a0www.muziejus.vu.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.jonai.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”8″ id=”1486014371890-8-3″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”3278,483,6603,6602″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia taip pat patenka \u012f<\/strong> J\u0117zuit\u0173 kelio Vilniuje<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

\u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dia pavadinta sulietuvintu \u0161v. Ignaco Lojolos, J\u0117zaus draugijos \u012fk\u016br\u0117jo, vardu. Vir\u0161 pagrindinio ba\u017eny\u010dios altoriaus kaban\u010diame dailininko paveiksle (1757 m.) vaizduojamas \u0161v. Ignaco reg\u0117jimas, kur\u012f jis patyr\u0117 su dviem draugais keliaudamas \u012f Rom\u0105.<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dios istorija prasid\u0117jo 1569 m., kai Vilniuje apsigyveno ir \u0117m\u0117 kurtis pirmieji j\u0117zuitai ir \u0161ioje vietoje tetur\u0117jo vienuolijos noviciat\u0105 ir \u016bkinius pastatus. Kaip ir kitos j\u0117zuit\u0173 ba\u017eny\u010dios Lietuvoje, \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dia yra bazilikin\u0117, su kupolu ir dviem bok\u0161tais abipus presbiterijos, vidus buvo i\u0161puo\u0161tas vertingomis freskomis. 1737 m. ba\u017eny\u010di\u0105 stipriai apgadino gaisras. XVIII a. viduryje ji buvo rekonstruota vadovaujant architektui Tomui \u017debrauskui.<\/p>\n

1798 m. vienuolynas ir ba\u017eny\u010dia perduoti rus\u0173 kariuomenei. Tuomet buvo i\u0161griauti dirbtinio marmuro altoriai, nukapoti lipdiniai, ba\u017eny\u010dios erdv\u0117 suskaidyta \u012f 3 auk\u0161tus, ba\u017eny\u010dioje apgyvendinti kareiviai, \u012frengtos arklid\u0117s. Po 1831 m. ir 1863 m. sukilim\u0173 vienuolyne ir ba\u017eny\u010dioje \u012frengtos caro kariuomen\u0117s kareivin\u0117s, arklid\u0117s, karinink\u0173 kazino \u2013 ba\u017eny\u010dia kaip sakralinis pastatas buvo sunaikinta.<\/p>\n

Vyskupo Jurgio Matulai\u010dio papra\u0161ytas 1924 m. \u012f Vilni\u0173 gr\u012f\u017eo karo kapelionas pal. Mykolas Sopo\u010dka, kurio iniciatyva ba\u017eny\u010dia buvo rekonstruota kariuomen\u0117s sielovadai ir 1929 m. at\u0161ventinta. Dabartin\u0117s ba\u017eny\u010dios skliautuose galima pamatyti atidengt\u0173 kun. M. Sopo\u010dkos pri\u017ei\u016brim\u0173 darb\u0173 metu sukurtos polichromijos rytieti\u0161k\u0173 fragment\u0173. Barokinio puo\u0161numo ba\u017eny\u010dia neatgavo \u2013 jos fasadas t\u0117ra XVII a. pirmosios pus\u0117s baroko stilizacija. Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dioje buvo \u012frengta kino studija su sand\u0117liu. Buvusio vienuolyno pastatais \u0161iuo metu naudojasi Lietuvos kra\u0161to apsaugos ministerija, kino teatras, restoranas, Lietuvos technikos biblioteka. Atgavus ba\u017eny\u010di\u0105 ir j\u0105 sutvarkius, 2004 m. Lietuvos kariuomen\u0117s ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010di\u0105 paskelb\u0117 pagrindine kariuomen\u0117s Ordinariato ba\u017eny\u010dia. Ba\u017eny\u010dioje gerbiamas Dievo Gailestingumo paveikslas 2011\u20132013 m. buvo Afganistane Goro provincijos atk\u016brimo grup\u0117s\u00a0stovykloje esan\u010dioje koply\u010dioje.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
\u0160v. Ignoto g. 6, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia atidaryta<\/strong>
\nI\u2013V: 7.30\u201318.00
\nVI: 16.00\u201318.00
\nVII: 9.00\u201313.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 17.15
\nVII: 10.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.ordinariatas.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”9″ id=”1486014428206-10-9″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”541,542,543″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Vilniaus \u0160v. Dvasios (Dominikon\u0173) ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Ba\u017eny\u010dia patenka \u012f<\/strong> Dominikon\u0173 kelio Vilniuje<\/a> mar\u0161rut\u0105[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

1951 m. Dievo Gailestingumo paveikslo drob\u0117 i\u0161 u\u017edarytos \u0160v. Mykolo ba\u017eny\u010dios buvo perduota Vilniaus \u0160v. Dvasios ba\u017eny\u010dios klebonui, bet vie\u0161am gerbimui paveikslas nebuvo pakabintas. 1956 m. Naujosios R\u016bdos parapijos klebonas, \u017einodamas paveikslo atsiradimo istorij\u0105, perve\u017e\u0117 j\u012f \u012f Naujosios R\u016bdos ba\u017eny\u010di\u0105 netoli Gardino. Ta\u010diau \u0161i\u0105 \u0161ventov\u0119 u\u017edarius keli\u0173 kunig\u0173 r\u016bpes\u010diu 1986 m. paveikslas slapta buvo v\u0117l sugr\u0105\u017eintas \u012f \u0160v. Dvasios ba\u017eny\u010di\u0105. \u010cia jis buvo gerbiamas iki 2005 m., kol sutvarkius greta esan\u010di\u0105 \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010di\u0105 ir jai suteikus Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0117s titul\u0105 paveikslas perkeltas \u012f \u0161i\u0105 \u0161ventov\u0119.<\/p>\n

Manoma, kad pirmoji gotikin\u0117 ba\u017eny\u010dia \u0161ioje vietoje stov\u0117jo jau Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Gedimino laikais, ta\u010diau buvo sugriauta kry\u017eiuo\u010di\u0173. 1408 m. Vytautas Didysis pastat\u0117 nauj\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, kuri XVI a. prad\u017eioje Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro iniciatyva buvo perduota dominikon\u0173 vienuolijai.<\/p>\n

XVII a. po keli\u0173 gaisr\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo rekonstruota ir \u0161iandien yra v\u0117lyvojo baroko stiliaus. Rokoko stiliaus puo\u0161ybos interjeras laikomas vienu i\u0161 vertingiausi\u0173 Lietuvos ba\u017eny\u010di\u0173 interjer\u0173. Ba\u017eny\u010dia taip pat gars\u0117ja i\u0161likusiais beveik originaliais XVIII a. vargonais, \u0161e\u0161iolika altori\u0173 ir po\u017eemiais, kuriuose \u0161imtme\u010dius buvo laidojami miesto mirusieji, maro ir kit\u0173 epidemij\u0173 aukos, Napoleono armijos kareiviai. Po XIX a. sukilim\u0173 caro vald\u017eios u\u017edarytame vienuolyne \u012fkurtos magistrato \u012fstaigos, butai ir kal\u0117jimas, karo pramonei dirban\u010dios slaptos \u012fstaigos.<\/p>\n

1993 m. vizito Lietuvoje metu \u0161v. Jonas Paulius II \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje meld\u0117si prie Dievo Gailestingumo paveikslo ir susitiko su lenk\u0173 kilm\u0117s lietuviais ir Lietuvos lenkais katalikais (prie ba\u017eny\u010dios \u012f\u0117jimo \u012frengta \u0161io \u012fvykio atminimo lenta). 2015 m. Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas parapijai padovanojo \u0161v. Jono Pauliaus II kraujo relikvij\u0105. Relikvijorius su \u0161ia parapijie\u010diams itin brangia relikvija \u012fkomponuotas \u012f \u0161v. Jono Pauliaus II altori\u0173 de\u0161in\u0117je ba\u017eny\u010dios navoje.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Dominikon\u0173 g. 8, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 15.00, 18.00
\nVII: 8.00, 9.00 (vaik\u0173), 10.30, 12.00 (jaunimo), 13.30, 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”10″ id=”1485952760-1-17″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”6606,6605,482,6604″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0117<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\u0160ventov\u0117 taip pat patenka \u012f<\/strong> \u0160v. Jono Pauliaus II keli\u0105<\/a>[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0117je gerbiamas pirmasis Vilniuje nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas. Paveiksl\u0105 1935 m. pagal \u0161v. Faustinos reg\u0117jimus Vilniuje nutap\u0117 dailininkas Eugenijaus Kazimirovskis. Aprei\u0161kimuose seseriai Faustinai J\u0117zus kalb\u0117jo: \u201ePa\u017eadu, kad ta siela, kuri garbins \u0161\u012f paveiksl\u0105, nepra\u017eus. Taip pat pa\u017eadu jau \u010dia, \u017eem\u0117je, pergal\u0119 prie\u0161 prie\u0161us, ypa\u010d mirties valand\u0105. A\u0161 pats j\u0105 ginsiu kaip savo garb\u0119.\u201c<\/p>\n

Vizito Lietuvoje metu \u0161v. Jonas Paulius II meld\u0117si prie \u0161io paveikslo, kai jis dar buvo \u0160ventosios Dvasios ba\u017eny\u010dioje. Kalb\u0117damas tikintiesiems, popie\u017eius ragino, nepaisant nieko, stengtis b\u016bti dangi\u0161kojo T\u0117vo vaikais, pasiaukojusiais \u012esik\u016bnijusio \u017eod\u017eio mokiniais ir klusniais \u0160ventosios Dvasios \u012frankiais: \u201eTokiu Dievo \u012frankiu buvo \u0161v. Faustina, kuri pasitik\u0117jo jai apsirei\u0161kusio I\u0161ganytojo \u017eod\u017eiais ir i\u0161pild\u0117 Jo pra\u0161ym\u0105 nutapyti paguod\u0105 ir ramyb\u0119 \u017emon\u0117ms teiksiant\u012f paveiksl\u0105.\u201c<\/p>\n

Dabartin\u0117je Gailestingumo \u0160ventov\u0117s vietoje XV\u2013XVI a. stov\u0117jo pirmoji \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia. XVIII a. ba\u017eny\u010dia buvo perstatyta, priklaus\u0117 Vilniaus universitetui. 1821 m. caro vald\u017eia \u0161ventov\u0119 pavert\u0117 Apsirei\u0161kimo cerkve, 1920 m. ji v\u0117l atiteko katalikams. 1946\u20131947 m. ba\u017eny\u010dioje dirbo \u0161v. Faustinos nuod\u0117mklausys pal. M. Sopo\u010dka. Po Antrojo pasaulinio karo soviet\u0173 vald\u017eia ba\u017eny\u010di\u0105 u\u017edar\u0117. 2004 m. kovo 8 d. dekretu kardinolas Audrys Juozas Ba\u010dkis \u012fsteig\u0117 Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0119 ir \u012f jos centrin\u012f altori\u0173 buvo perkeltas Dievo Gailestingumo paveikslas.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Dominikon\u0173 g. 12, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
\u0160ventov\u0117 atidaryta ir \u0160v\u010d. Sakramento adoracija vyksta vis\u0105 par\u0105 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 10.00, 12.00, 20.00
\nVII: 10.00, 12.00, 18.00, 20.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VII: 16.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (pranc\u016bz\u0173 k.)<\/strong>
\nAukojamos pirm\u0105 m\u0117nesio penktadien\u012f 18.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
Gailestingumo vainik\u0117lis kalbamas kasdien 12.45, 15.00 (lietuvi\u0173 k.), 15.40 (lenk\u0173 k.) <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atlaidai<\/strong>
\nDievo Gailestingumo i\u0161kilm\u0117 (Gailestingumo sekmadienis) \u2013 pirmasis sekmadienis po \u0161v. Velyk\u0173
\nDidieji Dievo Gailestingumo atlaidai<\/a>\u00a0\u2013 nuo antrosios Velyk\u0173 dienos iki Gailestingumo sekmadienio
\nKiekvieno m\u0117nesio 5 d. prisimenama \u0161v. Faustina, po \u0161v. Mi\u0161i\u0173 susirinkusieji laiminami jos relikvija. Spalio 5 d. \u0160ventoji prisimenama ypatingomis i\u0161kilmingomis \u0161v. Mi\u0161iomis. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.gailestingumas.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”11″ id=”1486014452751-11-4″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”562,563,564,565″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Vilniaus \u0161v. vysk. Stanislovo ir \u0161v. Vladislovo Arkikatedra Bazilika<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]Arkikatedra taip pat patenka \u012f<\/strong> \u0160v. Jono Pauliaus II kelio<\/a>, Marijos Gerbimo viet\u0173<\/a>, Vilniaus \u0161ventieji<\/a>, Katedra.Varpin\u0117.Lobynas<\/a> mar\u0161rutus[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Vilniaus arkikatedroje pal. kun. M. Sopo\u010dka gavo Sutvirtinimo sakrament\u0105, v\u0117liau, b\u016bdamas klieriku ir dvasininku, \u010dia lankydavosi ir dalyvaudavo pamaldose. 1914 m. bir\u017eelio 15 d. Vilniaus arkikatedroje gavo kunigo \u0161ventinimus. Jo Kristaus kan\u010dios pamokslai, kuriuos sak\u0117 Katedroje Did\u017eiojo pasninko laikotarpiu, 1940 m. okupacijos s\u0105lygomis, tapo gerai \u017einomi mieste. \u012esiliepsnojus karui, savo pamoksluose jis \u0117m\u0117 ypatingai skleisti \u017eini\u0105 apie Dievo Gailestingum\u0105.<\/p>\n

Istorin\u0119 kelion\u0119 Lietuvoje \u0161v. Jonas Paulius II prad\u0117jo malda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje primindamas, kad \u0161ioje \u0161ventov\u0117je plaka lietuvi\u0173 tautos \u0161irdis. Vilniaus arkikatedra yra viena seniausi\u0173 Lietuvos ba\u017eny\u010di\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 istoriniuose \u0161altiniuose ji pamin\u0117ta 1387-aisiais, Lietuvos krik\u0161to metais. \u0160v. Vladislovo (Vengrijos karaliaus ir glob\u0117jo) titulas katedrai suteiktas pagal to meto Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jogailos krik\u0161to vard\u0105. Centriniame altoriuje esantis paveikslas, nutapytas \u017eymaus lietuvi\u0173 dailininko Pranci\u0161kaus Smuglevi\u010diaus, vaizduoja kito Vilniaus katedros glob\u0117jo Krokuvos vyskupo \u0161v. Stanislovo mirt\u012f. Pasakojama, kad jis kritikavo Lenkijos karaliaus Boleslovo II nederam\u0105 \u017eiaurum\u0105 bei amoral\u0173 elges\u012f ir galiausiai atskyr\u0117 Boleslov\u0105 II nuo Ba\u017eny\u010dios. Karalius vyskup\u0105 nu\u017eud\u0117 per \u0161v. Mi\u0161ias.<\/p>\n

Per daugiau nei 600 met\u0173 ne kart\u0105 perstatyta Katedra dabartin\u0119 neoklasicistinio stiliaus i\u0161vaizd\u0105 \u012fgavo XIX a. prad\u017eioje (architektas Laurynas Gucevi\u010dius). Sovietiniu laikotarpiu (1949\u20131988) Arkikatedra buvo u\u017edaryta, joje ilg\u0105 laik\u0105 veik\u0117 Vilniaus paveiksl\u0173 galerija. Tik 1988 m. ji gr\u0105\u017einta tikintiesiems ir i\u0161kilmingai at\u0161ventinta, \u012f j\u0105 taip pat sugr\u0105\u017eintos \u0161v. Kazimiero \u2013 Lietuvos ir jaunimo glob\u0117jo relikvijos, gerbiamos puo\u0161nioje \u0160v. Kazimiero koply\u010dioje, kuri yra vienas i\u0161 vertingiausi\u0173 baroko paminkl\u0173 Lietuvoje. Katedra pastatyta XVII a. I pus\u0117je, gausiai papuo\u0161ta marmuru, stiuko lipdiniais, freskomis. De\u0161in\u0117je navoje esan\u010dioje Go\u0161taut\u0173 koply\u010dioje gerbiamas \u0160v. Mykolo Dievo Motinos,<\/b>\u00a0arba Sapieg\u0173 Madonos, paveikslas, d\u0117l daugyb\u0117s tikin\u010di\u0173j\u0173 patiriam\u0173 maloni\u0173 1750 m. kar\u016bnuotas popie\u017eiaus palaimintomis kar\u016bnomis. Katedroje buvo \u012frengta 11 koply\u010di\u0173, o \u0161iandien melstis pritaikytos \u0161e\u0161ios. Be anks\u010diau min\u0117t\u0173 de\u0161in\u0117je navoje \u012frengt\u0173 \u0161v. Kazimiero ir Go\u0161taut\u0173 koply\u010di\u0173 piligrimai gali melstis \u0160v\u010d. Sakramento ir Tremtini\u0173 koply\u010diose, o kairin\u0117je navoje \u2013 \u0160v. Vladislovo ir Valavi\u010di\u0173 koply\u010diose.<\/p>\n

Arkikatedros po\u017eemiuose buvo laidojami Lietuvos Did\u017eiajai Kunigaik\u0161tystei nusipeln\u0119 didikai, valdovai, vyskupai ir kapitulos nariai. Karali\u0161kajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Aleksandras Jogailaitis, karalien\u0117s Barbora Radvilait\u0117 ir El\u017ebieta Habsburgait\u0117,\u00a0valdovo Vladislovo IV Vazos \u0161irdis. 1985 m. atrastas arkikatedros lobynas. Tai Lietuvos auksakalyst\u0117s \u0161edevrai, kurie 1939 m. ruden\u012f, prasid\u0117jus karui, paskubomis pasl\u0117pti ni\u0161oje tarp Go\u0161taut\u0173 ir dabartin\u0117s Tremtini\u0173 koply\u010dios. \u0160iandien arkikatedros lobynas eksponuojamas\u00a0Ba\u017enytinio paveldo muziejuje<\/a>.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Katedros a. 2, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Katedra atidaryta<\/strong>
\nI\u2013VII: 7.00\u201319.00
\nPamald\u0173 metu ekskursijos ne\u012fleid\u017eiamos. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nI\u2013VI: 8.00, 17.30
\nVII: 8.00, 9.00, 10.00, 11.15, 12.30, 17.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lotyn\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 18.30 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Informacija apie katedros po\u017eemi\u0173 lankym\u0105:<\/strong>
\nBa\u017enytinio paveldo muziejus<\/a>
\n+370 600 12080
\nkatedrospozemiai@bpmuziejus.lt
\nwww.bpmuziejus.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Atlaidai<\/strong>
\n\u0160v. Kazimiero \u0161vent\u0117<\/a>\u00a0\u2013 Kovo 4 d. <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
www.katedra.lt<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”12″ id=”1486014485352-12-8″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”288,488″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

\u0160v. Jurgio ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

\u0160v. Jurgio ba\u017eny\u010dioje ir buvusiame karmelit\u0173 vienuolyne nuo XVIII a. pabaigos veik\u0117 kunig\u0173 seminarija, kuri XX a. 3-iajame de\u0161imtmetyje buvo sujungta su Vilniaus (tuo metu Stepono Batoro) universiteto Teologijos fakultetu. Pal. kun. M. Sopo\u010dka ne tik studijavo \u0161ioje seminarijoje, bet did\u017ei\u0105j\u0105 savo kunigi\u0161ko gyvenimo dal\u012f buvo seminarijos profesoriumi, klierik\u0173 dvasios t\u0117vu. Seminarijoje praleist\u0105 laik\u0105 jis priskyr\u0117 vaisingiausiems savo gyvenimo metams. Dirbdamas su studentais vadovavosi po\u017ei\u016briu, kad nuo\u0161irdi meil\u0117 \u2013 geriausia aukl\u0117jimo priemon\u0117. Aukl\u0117tini\u0173 kunig\u0173 prisiminimuose i\u0161liko kaip giliu vidiniu gyvenimu i\u0161siskiriantis dvasininkas, \u012fk\u016bnijantis tikr\u0105 dvasios t\u0117v\u0105.<\/p>\n

XVI a. statyta gotikin\u0117 \u0160v. Jurgio ba\u017eny\u010dia priklaus\u0117 pirmajam Lietuvoje senosios regulos karmelit\u0173 vienuolynui. XVIII a. sudegusi, ba\u017eny\u010diai atstatyta v\u0117lyvojo baroko stiliumi. XVIII a. pab. karmelitai pastatus perleido Vilniaus kunig\u0173 seminarijai, kuri veik\u0117 iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. \u0160iandien i\u0161lik\u0119s beveik visas architekt\u016bros ansamblis, j\u012f sudaro ba\u017eny\u010dia, varpin\u0117-vartai, vienuolyno namai, pagalbiniai ir \u016bkiniai pastatai, viduje yra itin retos fresk\u0173 kompozicijos, vaizduojan\u010dios \u0161v. Jurgio gyvenim\u0105 ir kan\u010dias.<\/p>\n

Po karo Vilniaus ir kit\u0173 kra\u0161t\u0173 gyventojai, kult\u016bros darbuotojai i\u0161 u\u017edaryt\u0173 kult\u016bros organizacij\u0173, i\u0161tremt\u0173 \u017emoni\u0173 nam\u0173, \u017eyd\u0173 geto surinko knygas ir atve\u017e\u0117 \u012f \u0161i\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, \u010dia j\u0173 buvo apie 3 mln. \u010cia buvo \u012fkurta Nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Bibliotekininkyst\u0117s, meno ir muzikos saugykla. Neseniai knygos perkeltos \u012f Nacionalin\u0119 Martyno Ma\u017evydo bibliotek\u0105.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
K. Sirvydo g. 4, Vilnius<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Ba\u017eny\u010dia u\u017edaryta <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”13″ id=”1486014517792-13-2″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”503,283,661,662″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Tabari\u0161ki\u0173 \u0160v. Arkangelo Mykolo ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Tabari\u0161ki\u0173 \u0160v. arkangelo Mykolo parapijoje tik \u012f\u0161ventintas kunigu Mykolas Sopo\u010dka buvo paskirtas vikaru ir dirbo 1914\u20131918 metais. Mok\u0117 jaunim\u0105 ir vaikus religijos, \u012fk\u016br\u0117 parapijos chor\u0105, bibliotek\u0105. Taip pat lank\u0117 u\u017e keliolikos kilometr\u0173 esan\u010dius Medinink\u0173 ir An\u017eadavos kaimus, kur v\u0117liau \u012freng\u0117 koply\u010dias. Viena pagrindini\u0173 miestelio gatvi\u0173 pavadinta pal. M. Sopo\u010dkos vardu.<\/p>\n

Manoma, kad pirm\u0105j\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 \u0161ioje vietoje dar XVI a. prad\u017eioje pastatydino Vaitiekus Taboras, nuo kurio pavard\u0117s kilo ir vald\u0173 pavadinimas. Ta\u010diau tikslesni\u0173 \u017eini\u0173 apie \u0161ios ba\u017eny\u010dios likim\u0105 neturima. Naujos ba\u017eny\u010dios ir vienuolyno fundatoriumi buvo karaliaus Augusto III favoritas, Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ra\u0161tininkas Mykolas Va\u017einskis. \u0160ventov\u0117, kuriai parinktas fundatoriaus glob\u0117jo \u0160v. Mykolo arkangelo titulas, jau statant buvo numatyta kaip \u0161eimos mauzoliejus, o prie jos \u012fkurdinti senosios regulos karmelitai tur\u0117jo nuolat melstis u\u017e savo geradarius. XIX a. prad\u017eioje karmelitams pavesta r\u016bpintis ir parapija. Iki vienuolyno u\u017edarymo jie buvo tikra parapijos siela \u2013 r\u016bpinosi mokykla, i\u0161laik\u0117 ligonin\u0119 ir varg\u0161\u0173 prieglaud\u0105. 1832 m. vienuolyn\u0105 panaikinus, ba\u017eny\u010dia liko veikianti.<\/p>\n

Liaudies architekt\u016bros form\u0173 ba\u017eny\u010dios pastat\u0105 i\u0161skiria tik banguotas fasado frontonas, bandantis atkartoti m\u016brini\u0173 barokini\u0173 statini\u0173 plasti\u0161kum\u0105. Ba\u017eny\u010dios viduje gausu medini\u0173 gausiai dro\u017ein\u0117t\u0173 barokini\u0173 altori\u0173 ir autenti\u0161k\u0173 senosios \u012frangos detali\u0173, \u012fvairi\u0173 form\u0173 ry\u0161kiai spalvot\u0173 medini\u0173 ir metalini\u0173 relikvijori\u0173, saugan\u010di\u0173 \u012fvairi\u0173 kankini\u0173 bei \u0161vent\u0173j\u0173 relikvijas. Tai liudija baroko epochos paprast\u0173 \u017emoni\u0173 ir bajorijos gil\u0173 tik\u0117jim\u0105 \u0161vent\u0173j\u0173 u\u017etarimu ir bendravimu. I\u0161lik\u0119 senieji liturginiai drabu\u017eiai, indai, XIX a. prad\u017eioje Vilniuje i\u0161lietas varpas. Tarp altori\u0173 paveiksl\u0173 i\u0161liko ir keletas itin verting\u0173 k\u016brini\u0173. Vienas i\u0161 gra\u017eiausi\u0173 tapybos darb\u0173 \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje \u2013 Kristaus su nendre atvaizdas.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
Tabari\u0161ki\u0173 k., \u0160al\u010dinink\u0173 raj.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nVII: 13.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][tab icon_family=”none” title=”14″ id=”1486014544659-14-5″ tab_id=”1485952862598-6″][vc_row_inner column_margin=”default” text_align=”left”][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”][vc_gallery type=”nectarslider_style” images=”280,487,663″ flexible_slider_height=”true” bullet_navigation_style=”see_through” onclick=”link_no”]
<\/div><\/div>[vc_column_text]\n

Pal. M. Sopo\u010dkos ba\u017eny\u010dia<\/h3>\n[\/vc_column_text][vc_column_text]\n

Juod\u0161iliuose 1924\u20131946 m. buvo \u012fsik\u016br\u0119s Ken\u010dian\u010dio J\u0117zaus \u0160irdies ur\u0161ulie\u010di\u0173 kongregacijos vienuolynas. Seserys ur\u0161uliet\u0117s 1942\u20131944 m. priglaud\u0117 pal. M. Sopo\u010dk\u0105 Juod\u0161iliuose jam slapstantis nuo gr\u0117susio naci\u0173 are\u0161to. Jis gyveno \u201eApvaizda\u201c vadinamame pastate (M. Sopo\u010dkos g.\u00a016)<\/span>, tur\u0117jo netikrus dokumentus Vaclovo Rodzievi\u010d vardu. Pal. kun. M. Sopo\u010dkai tai buvo maldos, apm\u0105stymo, mokslinio darbo laikas. Kad neatkreipt\u0173 \u012f save aplinkini\u0173 d\u0117mesio, jis \u0117m\u0117si staliaus darbo, tod\u0117l vietiniai Juod\u0161ili\u0173 gyventojai kur\u012f laik\u0105 j\u012f prisimin\u0117 kaip ger\u0105 stali\u0173.<\/p>\n

Juod\u0161ili\u0173 ba\u017eny\u010dios statyba seser\u0173 ur\u0161ulie\u010di\u0173 iniciatyva prad\u0117ta 1936 m., ta\u010diau d\u0117l Antrojo pasaulinio karo sustabdyta, v\u0117liau \u0161ioje vietoje \u012frengta ligonin\u0117. Dabartin\u0117 ba\u017eny\u010dia pastatyta 2007 m. sudegusios ligonin\u0117s komplekso dalyje. 2016 m. ba\u017eny\u010dia konsekruota suteikiant jai\u00a0pal. Mykolo Sopo\u010dkos<\/a>\u00a0titul\u0105. Juod\u0161iliuose seserys ur\u0161uliet\u0117s taip pat r\u016bpinosi vaik\u0173 prieglauda, joms priklaus\u0117 nema\u017eas \u016bkis, \u016bkininkavimo mokykla, ambulatorija, pienin\u0117, kepykla su parduotuv\u0117. Ur\u0161uliet\u0117s dirbo bendrojo lavinimo mokykloje. 1924\u20131939 m. Juod\u0161iliuose ne kart\u0105 lank\u0117si kongregacijos \u012fk\u016br\u0117ja \u0161v. Ur\u0161ul\u0117 Leduchovska. Po Antrojo pasaulinio karo seserys pasitrauk\u0117 \u012f Lenkij\u0105, o ur\u0161ulie\u010di\u0173 gyvenim\u0105 ir darbus Juod\u0161iliuose primena seser\u0173 kapin\u0117s ir \u0161v. Ur\u0161ul\u0117s Leduchovskos vardu pavadinta Juod\u0161ili\u0173 gimnazija.<\/p>\n[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/2″ column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]

<\/i> <\/div>
\u0160v. Ur\u0161ul\u0117s g. 25, Juod\u0161iliai, Vilniaus raj.<\/a> <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
Juod\u0161iliuose esan\u010diame \u201eApvaizda\u201c vadinamame name, karo metu nuo 1942-03-03 iki 1944-08-14, pasivadin\u0119s Vaclovo Rodzevi\u010d vardu, gyveno palaimintasis kunigas Mykolas Sopo\u010dka. Namo adresas\u00a0M. Sopo\u010dkos g. 16, Juod\u0161iliai<\/a>. <\/div>
<\/div><\/div>
\"\" <\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lietuvi\u0173 k.)<\/strong>
\nIII, V: 17.00
\nVII: 12.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/div>
\u0160v. Mi\u0161ios (lenk\u0173 k.)<\/strong>
\nIII, V: 18.00
\nVII: 10.00 <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>
<\/i> <\/div>
vaidotuparapija@gmail.com <\/div>
<\/div><\/div>
<\/div><\/div>[\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/tab][\/tabbed_section][\/vc_column][\/vc_row][vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column column_padding=”no-extra-padding” column_padding_position=”all” background_color_opacity=”1″ background_hover_color_opacity=”1″ column_shadow=”none” column_border_radius=”none” width=”1\/1″ tablet_text_alignment=”default” phone_text_alignment=”default” column_border_width=”none” column_border_style=”solid”]
<\/div><\/div>[\/vc_column][\/vc_row]\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row type=”in_container” full_screen_row_position=”middle” scene_position=”center” text_color=”dark” text_align=”left” overlay_strength=”0.3″ shape_divider_position=”bottom”][vc_column centered_text=”true” column_padding=”no-extra-padding” column_…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":482,"parent":36,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-77","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/77","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=77"}],"version-history":[{"count":260,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/77\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8062,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/77\/revisions\/8062"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/36"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media\/482"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cityofmercy.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=77"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}