Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Vilnius Cathedral
Katedros frontoną puošia trys skulptūros. Kairėje – Krokuvos vyskupas ir Vilniaus katedros globėjas šv. Stanislovas. Viduryje – šv. Elena – Romos imperatoriaus Konstantino motina, Palestinoje atradusi kryžių, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus. Dešinėje – karalaitis šv. Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos bei jaunimo globėjas. K. Jelskio sukurtos šventųjų skulptūros sovietmečiu buvo nugriautos. 1997 m. jas atkūrė skulptorius Stanislovas Kuzma.
Timpane vaizduojama Nojaus auka. Biblijoje pasakojama, kaip Nojus dėl savo teisumo buvo Dievo išgelbėtas nuo tvano. Kartu su žmona, sūnumis ir jų žmonomis Nojus į laivą paėmė visų rūšių gyvūnų. Skulptorius Tommaso Righi pavaizdavo, kaip nuslūgus vandeniui išsigelbėjusieji skyrė Dievui padėkos auką. Nojus ir jo šeimos nariai žvelgia į kryžių, iškeltą virš bažnyčios stogo, simbolizuojantį žmonijos išgelbėjimą per Kristaus auką.

Istorinę kelionę Lietuvoje šv. Jonas Paulius II pradėjo malda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje primindamas, kad šioje šventovėje plaka lietuvių tautos širdis. Vilniaus arkikatedra yra viena seniausių Lietuvos bažnyčių. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose ji paminėta 1387-aisiais, Lietuvos krikšto metais. Šv. Vladislovo (Vengrijos karaliaus ir globėjo) titulas katedrai suteiktas pagal to meto Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jogailos krikšto vardą. Centriniame altoriuje esantis paveikslas, nutapytas žymaus lietuvių dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus, vaizduoja kito Vilniaus katedros globėjo Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo mirtį. Pasakojama, kad jis kritikavo Lenkijos karaliaus Boleslovo II nederamą žiaurumą bei amoralų elgesį ir galiausiai atskyrė Boleslovą II nuo Bažnyčios. Karalius vyskupą nužudė per šv. Mišias.

Per daugiau nei 600 metų ne kartą perstatyta Katedra dabartinę neoklasicistinio stiliaus išvaizdą įgavo XIX a. pradžioje (architektas Laurynas Gucevičius). Sovietiniu laikotarpiu (1949–1988) Arkikatedra buvo uždaryta, joje ilgą laiką veikė Vilniaus paveikslų galerija. Tik 1988 m. ji grąžinta tikintiesiems ir iškilmingai atšventinta, į ją taip pat sugrąžintos šv. Kazimiero – Lietuvos ir jaunimo globėjo relikvijos, gerbiamos puošnioje Šv. Kazimiero koplyčioje, kuri yra vienas iš vertingiausių baroko paminklų Lietuvoje. Katedra pastatyta XVII a. I pusėje, gausiai papuošta marmuru, stiuko lipdiniais, freskomis. Dešinėje navoje esančioje Goštautų koplyčioje gerbiamas Šv. Mykolo Dievo Motinos, arba Sapiegų Madonos, paveikslas, dėl daugybės tikinčiųjų patiriamų malonių 1750 m. karūnuotas popiežiaus palaimintomis karūnomis. Katedroje buvo įrengta 11 koplyčių, o šiandien melstis pritaikytos šešios. Be anksčiau minėtų dešinėje navoje įrengtų šv. Kazimiero ir Goštautų koplyčių piligrimai gali melstis Švč. Sakramento ir Tremtinių koplyčiose, o kairinėje navoje – Šv. Vladislovo ir Valavičių koplyčiose.

Arkikatedros požemiuose buvo laidojami Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nusipelnę didikai, valdovai, vyskupai ir kapitulos nariai. Karališkajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė, valdovo Vladislovo IV Vazos širdis. 1985 m. atrastas arkikatedros lobynas. Tai Lietuvos auksakalystės šedevrai, kurie 1939 m. rudenį, prasidėjus karui, paskubomis paslėpti nišoje tarp Goštautų ir dabartinės Tremtinių koplyčios. Šiandien arkikatedros lobynas eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje.

Katedra atidaryta
I–VII: 7.00–19.00
Pamaldų metu ekskursijos neįleidžiamos.
Šv. Mišios (lietuvių k.)
I–VI: 8.00, 17.30
VII: 8.00, 9.00, 10.00, 11.15, 12.30, 17.30
Šv. Mišios (lotynų k.)
VII: 18.30
Informacija apie katedros požemių lankymą:
Bažnytinio paveldo muziejus
+370 600 12080
katedrospozemiai@bpmuziejus.lt
www.bpmuziejus.lt
Atlaidai
Šv. Kazimiero šventė – Kovo 4 d.